Minimos Šeštinės nukreipia mūsų žvilgsnius į dangų. Dėl mūsų Kristus yra pas savo Dieviškąjį Tėvą. Žvelgdami į mūsų katedros oktagoną, matote Kristų, žengiantį į beprasiveriantį dangų. Klausiame: kas yra dvasinis Europos pamatas? Kokios vertybės mus vienija? Koks paveldas galėtų paskatinti Europos žmones ir tautas atsakingai kurti bendrą Europos ateitį?
Bendrą Europos paveldą sudaro trys pagrindiniai dalykai:
1. Graikų filosofija padėjo pagrindus kultūros vystymuisi. Kultūros, paremtos žmonių nuostata, kurie savo ruožtu vadovaujasi asmeniniu nusistatymu, Sokrato pavadintu sąžine.
Roma šios humaniškosios kultūros pagrindu sukūrė teisėtvarką, kuri iki šių dienų išliko mūsų teisinės kultūros pamatas. Ji gerbia kiekvieno žmogaus orumą, kiekvienam suteikia savo, t. y. kiekvieno atžvilgiu elgiasi teisingai. Ši kultūra grindžiama pagrindinėmis vertybėmis – išmintimi, teisingumu, narsa ir saikingumu.
2. Judaizmas ir krikščionybė prijungė prie šios, į humaniškumą orientuotos atsakingo žmogaus kultūros, žmogaus atsakomybę prieš Dievą, t. y. kiekvieno žmogaus unikalus orumas pagrįstas tam tikra iš anksto numatyta „transcendentine” tvarka, „kažkuo”, kas yra ir žmonių bei Dievo valia privalo likti šventa ir neliečiama. Iš šio vieningo Dievo pripažinimo kyla vieningos žmonijos idėja;
iš jo gailestingumo (misericordia), kaip pabrėžia popiežius Pranciškus, kyla mūsų pareiga užjausti vargstančiuosius (cor miseri).
3. Trečiasis ramstis yra naujųjų laikų švietimas, kuris, anot Kanto, teigia: turėk drąsos vadovautis ir atvirai elgtis pagal savo įsitikinimus. Ši asmeninė atsakomybė skatina pripažinti visų kitų žmonių lygias teises ir jungia atsakomybę sau ir visiems, t. y. solidarumą (fraternité) ir subsidiarumą demokratinėje socialinėje valstybėje.
Tai išliekantis žmogiškasis kultūrinis Europos paveldas, kurį turime puoselėti mūsų globalioje Europos epochoje.
Mes susiduriame su trimis iššūkiais:
1. Globaliame pasaulyje neišvengiamai susiduriame su kitomis kultūromis, ypač su islamu, taip pat su Azijos kultūra (induizmu, budizmu, konfucianizmu). Indija ir Kinija nėra tik ekonominė rinka. Noriu paminėti ir Afrikos kultūrą. Tarp nenuginčijamų šių kultūrų skirtumų matau bendrą jų pagrindą: auksinę taisyklę, atsispindinčią visose kultūrose, taip pat ir Jėzaus Kalno maldoje. Liaudyje tai skamba: „Nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų.” Ši taisyklė sujungia tarpkultūrinio susidūrimo esmę, pagarbą sau ir kitam. Mums, europiečiams, tai reiškia: turime išmokti naujai pažinti ir vertinti savo europinę istoriją ir išaugusią kultūrą. Eurocentrizmas neabejotinai liko praeityje, ateityje lieka europinis orumo ir solidarumo siekis.
2. Antrasis iššūkis: visoms išaugusioms europinėms vertybėms dabartyje grėsmę kelia ekonominis mąstymas ir elgesys, nežabotas kapitalizmas ir jo siamo dvynys – vartotojiškumas. Ekonomiką, kuri yra gyvybiškai svarbi gyvenimo ir išgyvenimo priemonė bei tikslas, paverčia paties gyvenimo tikslu ir prasme, rizikuojant žmonių ir ištisų tautų bei ateinančių kartų likimu, nes po savęs privalome palikti gyvenimui tinkamą pasaulį, o ne kalnus skolų, kylančių dėl to, kad gyvename ne pagal savo galimybes.
Europinės kultūros dvasioje gimė rinkos ekonomika, kuri, atsižvelgiant į didesnį nei dviejų trečdalių žmonijos skurdą ir badą, turėtų įpareigoti mus kurti kitą formą net ir globaliame pasaulyje, ir, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, iškelti naują kartų teisingumo klausimą.
3. Galiausiai trečiasis iššūkis: šeimos apsauga ir skatinimas. Aš įsitikinęs: šeima yra kertinė ir gyvybiškai svarbi visuomenės ląstelė. Joje ne tik fiziškai kyla ateinančios kartos; šeimoje auganti karta gauna kultūrinius pagrindus.
Ne veltui kalbame apie gimtąją kalbą ir tėvynę. Dėl šios nepakeičiamos santuokos ir šeimos reikšmės reikalinga ypatinga apsauga valstybiniu lygmeniu.
Ši ypatinga apsauga turėtų atsispindėti visų valstybių ir partijų veikloje. Man šeima yra svarbiausia ateities institucija ir yra verta investicijų į ateitį. „Kartu kurti vertybes” reiškia, kad mes įsisąmoniname, ką paveldėjome iš europinio humanizmo, ir numanome, kaip, esant dabartinei istorinei situacijai, kūrybiškai ir naujoviškai išsaugosime šį paveldą ateičiai.
Gerbiamoji valstybės Prezidente Dr. Grybauskaite!
Jūs energingai, tikslingai, drąsiai ir narsiai prisiėmėte atsakomybę už švietimą ir kultūrą, už biudžetą ir finansus tiek Europos Sąjungoje, tiek savo tėvynėje Lietuvoje, sėkmingai kovojote už tolesnę integraciją į Europos Sąjungą ir dabartinės krizės įveikimą.
Jūs suteikiate aiškų šiaurės rytų Europos vaizdą ir tiesiate tiltus į Europą ir į rytus į Rusiją.
Jūs kreipiate vienodą dėmesį tiek į kultūrą, tiek į ekonomiką.
Man džiugu, kad šiandieną Achene Jums bus įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas.
Dar kartą pažvelkime aukštyn į oktagoną, į atsivėrusį dangų ir į jį žengiantį Kristų. Evangelijoje pagal Luką sakoma, kad Jėzus įžengė į dangų, kad užtartų mus prieš savo Dieviškąjį Tėvą. Jis išsiskyrė su mumis mus palaimindamas. Su šiuo Kristaus palaiminimu gyvename ir prisiimame atsakomybę už ateities pasaulį ir istoriją.
Su šiuo palaiminimu esame visi apsaugoti. Amen.
Gerbiama Ponia valstybės Prezidente Dr. Dalia Grybauskaite!
Širdingi sveikinimai ir pagarbūs linkėjimai
