„Kaip nebūna saulės be šešėlių, taip nebūna naujos valdžios be gimdymo traumų. Šią taisyklę patvirtino ir ketvirtadienį Seimo rūmuose prisiekusi ir darbą pradėjusi šešioliktoji Vyriausybė“.
Tokiais žodžiais šeštadieninę savaitės apžvalgą pradėjo dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas. Ir iš karto sudomino – kokias gi traumas jis nustatė dar nepradėjusiai dirbti naujajai Vyriausybei? Skaitome toliau:
„Žinoma, galima pasidžiaugti, kad politinės sumaišties laikotarpis baigėsi ir šalis turi naują valdžią, kurios sudėtis iš esmės atitinka rinkimų rezultatus ir aiškiai išreikštą daugumos rinkėjų valią – rašo apžvalgininkas ir tęsia:
„Tai, kad tam besipriešinę prezidentė ir konservatoriai pralaimėjo, – geras ženklas demokratijai. Bet taip pat negalima nematyti ir naujosios koalicijos ar jos suformuotos Vyriausybės silpnybių“ – pareiškia gerbiamas apžvalgininkas.
Kažin pas ką čia dabar tos gimdymo traumos – pradėjome sukti galvas. Kažkokios tai ypatingos politinės sumaišties, didesnės kaip baigusio savo kadenciją Seimo veikloje buvusios sumaišties lyg tai nebūta. Kad konservatoriai pralaimėjo ir to nenori pripažinti, tai gal ir geras ženklas demokratijai, nes jau aiškiai per daug šešėlių dengė jų saulę, kalbant Jūsų žodžiais. Sutikime, kad demokratijai to per maža.
Per maža demokratijai ir tai, kad matomos, kaip rašoma, „naujosios koalicijos ar jos suformuotos Vyriausybės silpnybės“. Vien tik matyti gerai, bet demokratijai to nepakanka. Todėl tai, kad prezidentė nebuvo tik stebėtojas ir žiūrovas, o ėmėsi konkrečių veiksmų, siekiant jog naujoji koalicija ir jos suformuota Vyriausybė būtų kaip galima stipresnės, tik sustiprino demokratiją. Ir tai matosi, kaip sakoma, plika akimi. Pastebimi atsakingesni vieši pasisakymai, mažiau tuščiai malama liežuviu, saikingiau giriamasi – palyginti su tuo, kas buvo po rinkimų. Kai kas yra priverstas išlaikyti taktą, nors chamizmas, jei taip galima pasakyti, pučia vidurius iki mėlynumo, bet teko nusėsti – ir tai jau geras ženklas demokratijai, jei pasinaudosime straipsnio kalba.
Žodžiu, dabar suformuota naujoji Vyriausybė atsakingo prezidentės reiklumo dėka yra stipresnė, nei galėjo būti ir tai yra ne tik geras ženklas demokratijai, bet ir jos stiprinimas. Galiausiai tik prezidentės dėka į Vyriausybę nepateko teisiami asmenys, ko Seimo politinės partijos pas save Seime, nesugebėjo padaryti. Tai akivaizdus politinių partijų oportunizmo pavyzdys. (oportunizmas [pranc. opportunisme < lot. opportunus – patogus, naudingas]: 1. neprincipingas prisitaikymas, principų atsižadėjimas dėl naudos sau (ypač politikoje).)
Šis reiškinys nėra naujas.Štai ką daugiau kaip prieš du metus šiuo klausimu pasakė ekonomistas Raimondas Kuodis: „Realiai aš manau, kad vyraujanti ideologija Lietuvoje yra oportunizmas. Tiesiog tiesiai šviesiai. Oportunizmas. Tai ir partijas galime vadinti oportunistas A. oportunistas B arba oportunistas „Raudona rožė“. Faktų, tai patvirtinančių, yra žymiai daugiau nei priešingai“ – kalbėjo R. Kuodis.
Todėl prezidentės reiklumas bent jau laikinai privertė formuojant Vyriausybę, kai ką atsisakyti principo „dėl naudos sau“. Nesunku nuspėti, kad kai kam tai nepatiko, ypač turinčių savo tikslų ir interesų režisieriams. Štai ką rašo gerb. apžvalgininkas:
„Pirmiausia ginčų kelia ministrų kabineto sudėtis. Kitaip ir negalėjo būti, nes Vyriausybės formavimas dažnai priminė fokusininko, iš skrybėlės traukiančio vis naujus triušius, pasirodymą cirke“- rašoma straipsnyje.
Tenka priminti, kad cirkas surengtas buvo jau anksčiau, prieš pat rinkimus ir jo rengėjas buvo Lietuvos ryto TV ir vadinosi tas cirkas „Lyderių forumas“. Ir tęsėsi tas cirkas aštuonias savaites. Taip pat tenka priminti, kas tame lyderių forume grojo pirmuoju smuiku. Prisiminkime, kas pasiskelbė rinkimų nugalėtoju dar nepaskelbus visų balsavimo rezultatų spalio 14 d. rinkimuose. Natūralu, kad tokia „lyderystė“ buvo perkelta ir į Vyriausybės formavimą. Todėl galima būtų sutikti su gerb. apžvalgininko teiginiu , kad „ Labiausiai čia pasižymėjo Darbo partija, vos ne kas valandą teikusi vis naujas kandidatūras, o kai kurios jų labiau primindavo ne ministrus, o jų karikatūras“. Sutikti todėl, kad jau minėtame lyderių forume visų akivaizdoje iš skrybėlės ir buvo ištrauktas triušis, kuomet vienas „lyderis“ viešai save vadino visų laikų geriausiu Lietuvos premjeru. Ir tokių triušių buvo ne vienas. Tačiau visa tai gerb.apžvalgininko nubraukiama, kaip sakoma vienu mostu ir pareiškiama: „Žinoma, dėl to kalta ne tik pati partija, kuri, atrodo, į valdžią atėjo nepasirengusi, su pustuščiu kadrų aruodu. Šią karuselę labiausiai suko prezidentė D.Grybauskaitė.
Nesugebėjusi išstumti iš valdžios Darbo partijos ir taip sugriauti centro-kairės koalicijos, šalies vadovė stengėsi kuo labiau sušvelninti savąjį pralaimėjimą reikalaudama tik tokių „darbiečių” kandidatų, kurie viešumoje mažiausiai siejami su finansinėmis machinacijomis kaltinamu V.Uspaskichu“. Štai taip rašo gerbiamas „L. ryto“ apžvalgininkas.
Ką gi, kaip „suko karuselę“ Lietuvos rytas, kad į valdžią ateitų Darbo partija, mes stebėjome akivaizdžiai. Kas dėl pralaimėjimo, tai pralaimėjo ne šalies vadovė, o mes, visa šalis. Vos tik pradėjęs dirbti, Seimas jau turi spręsti toje pačioje byloje kelis kartus praradusių Seimo narių neliečiamybę , dabar vėl tapusių Seimo nariais. Štai kaip apie tai rašoma straipsnyje:
„Mat naujos Vyriausybės sudarymą aptemdė teisinis šešėlis. Specialioji Seimo komisija pasiūlė panaikinti dėl juodosios partijos buhalterijos teisiamų „darbiečių” lyderio V.Uspaskicho ir jo dviejų bendražygių teisinę neliečiamybę.
Komisija taip nusprendė vieno balso persvara, kurią nulėmė socialdemokratai, balsavę taip pat, kaip ir dešiniosios opozicijos atstovai“- rašo gerb. apžvalgininkas.
Tik žinoma straipsnyje nerašoma, kad tas vadinamas teisinis šešėlis jau seniai temdė Seimo darbą ir buvo aišku, kad ši problema iškils iš karto tik prisiekus Seimo nariams, iš kurių kai kas prisieks būdamas, kaip sakoma, teisiamųjų suole. Na ir žinoma nerašo gerb. apžvalgininkas, jog prezidentė kaip tik ir siekė, kad to nebūtų ir tik jos dėka naujos Vyriausybės ministrų tarpe nėra teisiamųjų. Nerašo gerb. apžvalgininkas ir to, jog Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Laurušaitis savo teikime Seimui, pareiškė:
„Dėl minėtų asmenų veiksmų Darbo partija apgaule įgijus didelės vertės turtinę teisę ir neteisėtai paskyrus dotacijas valstybei buvo padaryta 6 mln. 50 tūkst. litų žala”, – pabrėžė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Suprantama, jog straipsnyje nerašoma, kad Seimas priverstas užsiimti štai tokiu darbu:
„Komisiją nutarta sudaryti iš 13 Seimo narių: Dariaus Petrošiaus, Artūro Skardžiaus, Rimantės Šalaševičiūtės (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Šarūno Biručio, Valentino Bukausko, Artūro Paulausko (Darbo partijos frakcija), Arvydo Anušausko, Kęstučio Masiulio, Stasio Šedbaro (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Andriaus Mazuronio (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), Remigijaus Šimašiaus (Liberalų sąjūdžio frakcija), Jono Varkalos (frakcija „Drąsos kelias“), Vandos Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija).
Nepaisant aštrios opozicijos kritikos ir siūlymo Artūrui Paulauskui pačiam pasitraukti iš Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų, o į A.Paulausko vietą skirti Seimo narį Remigijų Šimašių, Seimas vis dėlto nusprendė neatsižvelgti į A.Paulausko ir V.Uspaskich ryšius bei pavaldumą partijoje ir Komisijos pirmininku paskyrė Andrių Mazuronį, o pirmininko pavaduotoju – Artūrą Paulauską“.
Nerasime straipsnyje ir to, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas Artūras Paulauskas, buvęs generalinis prokuroras, komisijoje balsavo prieš tai, jog jo partijos kolegoms būtų panaikinta teisinė neliečiamybė. Tai reiškia ne ką kitą, o A. Paulausko pripažinimą, kad byla yra ne kriminalinė, o politinė. Nesunku įsivaizduoti darbinę atmosferą Seime po tokio, atsiprašant, darbo.
Štai tokius laimėjimus jau turime mes šiandieną.
Toliau straipsnyje buvo pažerta kritikos lavina naujosios Vyriausybės programai. Kaip teigiamo įvertinimo pavyzdys gali būti toks gerb. apžvalgininko teiginys:
„Tiesa, yra ir konkrečių žingsnių. Vyriausybė numatė nuo kitų metų pradžios iki 1000 litų pakelti minimalią algą, be to, paskelbė, kad iš esmės pritaria buvusios valdžios sukurptam 2013-ųjų biudžeto projektui“- rašoma straipsnyje.
Straipsnio pabaigoje rašoma:
„Kad ir kaip būtų, piliečiams teks tiesiog laukti konkrečių naujos valdžios žingsnių, kurių dabar beveik neįmanoma aiškiai nuspėti.
Kol kas neaišku ir tai, kokie bus valdančiosios koalicijos partnerių santykiai.
Vis dėlto dabar labiausiai rūpimi klausimai Lietuvos žmonėms – kiti: ar pagerės jų gyvenimas, ar valdžia bus atviresnė ir sąžiningesnė piliečiams, nei buvo praėjusi“? – klausia gerb. apžvalgininkas.
Netenka abejoti, kad ar pagerės žmonių gyvenimas, ar valdžia bus atviresnė ir sąžiningesnė piliečiams, nei buvo praėjusi – tai labiausiai Lietuvos žmonėms rūpimi klausimai. Nuo to ir reikėjo pradėti. Nes praėjusioji Vyriausybė savo programoje pagrįstai nurodė:
„Tenka pripažinti, kad Lietuvos žmonių gerovė narystės Europos Sąjungoje sąlygomis, užuot kilusi, pastaruoju metu stovi vietoje, o kai kuriais atžvilgiais netgi blogėja. Penkioliktoji Vyriausybė paveldi sunkią naštą visuomenę slegiančių neišspręstų problemų bei socialinių negerovių, kurios reikalaus Vyriausybės efektyvios veiklos tiek artimiausiu, tiek ir vidutinės trukmės laikotarpiu:
– valdžios atstovų cinišką savanaudiškumą;
– valdžios įstaigų veiklos neskaidrumą ir suvešėjusią korupciją;
– nevienodą ir interesų veikiamą teisingumą;
– smunkantį ekonomikos prieaugį;
– žmones skurdinančią dviženklę infliaciją;
– gresiantį energetikos kainų šuolį;
– didelę ir nemažėjančią socialinę diferenciaciją;
– didžiulį gyventojų emigracijos ir protų nutekėjimo mastą;
– piliečių ryšio su Tėvyne ir valstybe silpnėjimą“.
Nuo to pradėti reikia todėl, kad Penkioliktos Vyriausybės veikla, švelniai kalbant, buvo neefektyvi ir tos visos nurodytos 2008 metais visuomenę slegiančios neišspręstos problemos bei socialinės negerovės dar labiau pagilėjo. Valdžios atstovų cinizmas ir savanaudiškumas pasiekė netoleruotiną lygį. Ypač savivaldybėse. Viešai, nebijant jokios atsakomybės, priiminėjami tarybos sprendimai, pažeidinėjantys Lietuvos Respublikos įstatymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Savivaldybės tapo savų ir artimų įdarbinimo įstaigos ir niekas į tai nekreipia jokio dėmesio.
Kokia gali būti kalba apie teisingumą, jei banko “Snoras“ skandale, padariusiam Valstybei milijardinius nuostolius, šiai dienai nėra nei banko ,nei pinigų, nei kaltų. O ką jau bekalbėti apie tą pačią Darbo partijos bylą, kuri tęsiasi tiek laiko, per kurį kūdikis užauga iki mokyklinio amžiaus.
Apie gyventojų pajamų indeksaciją, priklausomai nuo infliacijos, net neužsimenama. Korupcija tampa gyvenimo būdu, Energetikos ministerijos įkūrimas laukiamų lūkesčių nepateisino, atvirkščiai, įnešė dar didesnę sumaištį į šį strateginį valstybės sektorių. Kuriozinė padėtis Elektrėnuose, kur pastačius 9 bloką, Elektrėnams šildyti statomos katilinės. Prieita iki to, kad gyventojai per elektros energijos tarifą, priversti mokėti už politinius Vyriausybės projektus tą „mokestį- ne mokestį“ , taip vadinamą VIAP (Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos), kurį iš esmės reikėtų pavadinti Gyventojų interesus neatitinkančios paslaugos. Dar daugiau, neaišku kaip tie iš gyventojų imami šimtai milijonų litų yra administruojami, kiek tai kainuoja ir kokiu pagrindu energetikos ministras juos paskirsto.
Valstybės skolos pasiekė pavojingą ribą.
Pagaliau reikia pripažinti, kad Europos Sąjungos parama, keliant Lietuvos žmonių gerovę, nebuvo tinkamai pasinaudota.
Sveiku protu nepaaiškinama situacija, kai Donorų konferencija nusprendė sustabdyti finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui B1, laikinos panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybai. Darbai, kurie turėjo būti užbaigti 2009 metais, neatlikti iki šiol, atlikimo terminai perkeliami, kartu branginant darbus.
Kaip matome, kalbėti tikrai yra apie ką. Visos tos problemos neatsitiktinės, kaip sakoma, kiekviena turi savo pavardę. Užmerkti akis ir nematyti to kas yra, laiku nespręsti kylančių problemų, reiškia laukti pražūties. Antra vertus, taip pat matome, kaip pikdžiugiškai ir demonstratyviai puolama prezidentė už tai, kad yra neabejinga valstybės likimui, kad atsisako primetamo jai, siekiančių galutinai užvaldyti valstybę klanų, žaidimo. Atėjo laikas, kai tuos žaidimus reikia pabaigti.
„Pūko” žinių tarnybos savaitės įvykių apžvalga
