Devyni signatarai – A.Sakalas, B.Genzelis, R.Rudzys, J.Paleckis, E.Bičkauskas, M.Laurinkus, J.Jurgelis, E.Klumbys, E.Grakauskas – kreipėsi į Valstybės saugumo departamento vadovą D.Jauniškį, prašydami paaiškinti, kodėl visuomenei paskelbtoje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui įvardijami ir du signatarai – Z.Vaišvila ir R.Paulauskas.
„Prieš keletą dienų visuomenei paskelbtoje ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui tarpe kitų grėsmių ir asmenų Jūs įvardijote ir Nepriklausomybės Akto signatarus Z.Vaišvilą bei R.Paulauską.
Bent jau mums tai – ne eilinis atvejis ir, jeigu toks teiginys yra paremtas rimta argumentacija bei įrodymais, nurodytų signatarų pažiūrų transformacija nuo valstybės kūrėjų iki grėsmės ir jų kurtai valstybei verta itin didelio dėmesio, kaip, beje, verta didelio dėmesio ir itin didelė atsakomybė tų, kurie ryžosi paskelbti patį teiginį.
Teiginio pagrindimas ataskaitoje vien tuo, jog minimi signatarai cituojami Rusijos žiniasklaidoje, juo labiau, nenurodant šių citatų turinio bei konteksto, negali būti vertinamas rimtu argumentu. O kitų ataskaitoje, deja, nėra.
Mums, Z.Vaišvilos ir R.Paulausko kolegoms, signatarams, norėtųsi šiuos argumentus (jeigu tokių papildomai yra) sužinoti bent jau betarpiškai iš Jūsų, o nesant jų, išgirsti Jūsų tolimesnių veiksmų planą bei paaiškinimus.
Ne vienas iš mūsų ir ne vieną kartą yra diskutavę tolimesnio valstybės kūrimo klausimais, ginčijęsi tiek su Z. Vaišvila, tiek su R.Paulausku. Kartais pritardavome, sutikdavome, kartais – kategoriškai ne, tačiau visais atvejais neabejotinai suprasdavome, jog grėsmės valstybei jokiu būdu negalima sutapatinti su kritika tiems ar kitiems politikams, politinėms jėgoms ar jų nubrėžtai politinei krypčiai (kuri, deja, pasirodo, ne visada teisinga ir taip pat gali būti grėsme valstybei).
Puikiai suprantame, kad signatarų paminėjimas ataskaitoje nėra kokios nors teisinės atsakomybės forma. Greičiau tai – viešas įspėjimas apie tokios atsakomybės, tiek politinės, tiek teisinės galimumą. Ir daugiau ne jiems, o per juos – kitiems signatarams ir visai Lietuvos visuomenei.
Absoliuti mūsų signatarų dauguma į valstybės atstatymo procesą įsijungė kartu su Sąjūdžiu ir vis dar atsimena tuo metu vyravusią vieną iš vos nepamatinių Sąjūdžio tezių, paimtų iš dar 18 a. suformuluotų Voltero minčių :”Kategoriškai nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti”. Šios tezės (beje, tik kitais žodžiai, bet įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje) atsisakymas ar tendencingas pritaikymas, manome, būtų iš tikrųjų grėsmė demokratiniams procesams ir tuo pačiu konstitucingumui Lietuvoje.
Būtume dėkingi, gavę argumentuotą Jūsų paaiškinimą.
Jeigu Jūs pageidautumėte, Jums ir mums priimtinu laiku susitiktumėme su Jumis. Mūsų organizuoto signatarų diskusijų klube padiskutuotume šia ir kitomis aktualiomis temomis“, – rašoma signatarų kreipimesi į VSD vadovą D.Jauniškį.
KK inf.
