Lietuvos vystymosi scenarijus po Seimo rinkimų
Giedrė Gorienė
Aštuoniolika metų Lietuvai pabuvus su Amerika (net dvi kadencijas buvo Lietuvos prezidentu buvęs JAV karinės žvalgybos rezervo karininkas V.Adamkus, Lietuva įstojo į NATO ir dalyvauja tarptautinėse misijos Irake, Afganistane ir Kosove stiprinant JAV geopolitinę įtaką, taip pat aktyviai dalyvavo remiant spalvotąsias revoliucijas Gruzijoje ir Ukrainoje) ir tokios draugystės metu visiškai „nuvarius“ Lietuvą (teisėsaugoje ir teisėtvarkoje – totalinis „bezpredelas“ ir korupcija; švietimo ir sveikatos sistemos visiškai sužlugdytos; milijonas Lietuvos gyventojų pasprukę iš Lietuvos kaip žiurkės iš skęstančio laivo; visiškas nusivylimas demokratija ir nostalgijos atsiradimas sovietmečiui), visiškai paruošė dirvą naujam etapui – Lietuvos „draugo“ pakeitimui.
Visi požymiai rodo, kad jau po Seimo rinkimų 2008 m. spalio 12 d. ir po 2009 metais įvyksiančių Lietuvos prezidento rinkimų Lietuvos „draugas“ pasikeis – kadangi draugystė su JAV nepasiteisino (per uolų tarnavimą JAV buvo pamiršti Lietuvos žmonių interesai (galima manyti, kad tai buvo padaryta sąmoningai), bus parodyta, kaip lietuviams Lietuvoje gyvensis, kai ši savo „draugu“ pasirinks Rusiją.
Scenarijus po 2009 metų Lietuvos prezidento rinkimų, KK duomenimis, gali būti toks: naujasis Prezidentas, norėdamas pasukti Lietuvos kursą iš Amerikos į Rusiją ir įgyti Lietuvos gyventojų palaikymą, pirmiausiai „pasodins“ vieną kitą oligarchą (ko nepadarė vadinamasis JAV statytinis Valdas Adamkus, kuris dabar, mūsų žiniomis, savo sodininkui guodėsi laukiąs tik vieno – savo kadencijos pabaigos). Toliau, remiantis Rusijos pavyzdžiu, bus užsiimta teisėsauga ir teisėtvarka: bus pareikšta, kad Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos klaidos per daug kainuoja Lietuvos biudžetui, todėl už nekaltų asmenų „sodinimą“ į kalėjimus atsakys bylas tyrę pareigūnai ir teisėjai – jie už savo klaidas aukoms kompensacijas mokės iš savo kišenės, o padarę tai sąmoningai patys bus „sodinami“ į kalėjimą (Rusija jau pasuko šituo keliu). Ir naujajai Lietuvos valdžiai aktyviai pradėjus kovoti su korupcija Lietuvoje ir įgijus daugumos gyventojų pasitikėjimą, bus pakeista ir užsienio politikos kryptis: nusisukta nuo Europos ir atsigręžta į Maskvą.
Kadangi „geri pavyzdžiai – užkrečia“, naujos Lietuvos valdžios pavyzdžiu paseks ir kitos Rusijos įtakoje buvusios Rytų Europos valstybės. O pasikeitus buvusiose post-komunistinėse šalyse užsienio politikai, bus suduotas smūgis ir JAV geopolitikai. Ir tokiu būdu, step-by-step, turint daugumos gyventojų vietose palaikymą, Rytų Europa pereis Rusijos įtakon.
Tai, kad šis scenarijus visiškai tikėtinas, rodo ir pastarųjų mėnesių sociologiniai tyrimai: pasak jų, Seimo rinkimus dabar laimėtų Rusijos dujų giganto „Gazpromo“ per tarpininkę „Dujotekaną“ finansuojamos partijos.
Taigi, jei Vakarai nenori prarasti Lietuvos, o vėliau – ir kitų buvusių post-komunistinių valstybių iš savo įtakos sferos, tuomet privalo ne tik keisti savo taktiką ir strategiją šių šalių atžvilgiu, bet ir padėti provakarietiškoms jėgoms vietose. Nes promaskvietiškos jėgos čia yra labai gerai finansuojamos per įvairius Maskvos vietininkus, ir dirva, pvz., Lietuvos apsisukimui į Maskvą, jau yra visiškai paruošta: per 1 milijonas gyventojų yra pabėgę iš Lietuvos kaip žiurkės iš skęstančio laivo, 60 proc. gyventojų yra nusivylę demokratija, o 70 proc. gyventojų mano, kad sovietmečiu, t.y. prie ruso, gyventi buvo geriau.
„Tačiau ką tie Vakarai gali suprasti, jei Baltuosiuose rūmuose viešpatauja ir pasauliui diriguoja alkoholikas“, – svarstė KK šaltiniai.
Ir iš tiesų: Vakarų žiniasklaidoje buvo ne kartą rašyta apie tai, kad JAV prezidentas Džordžas Bušas gydėsi nuo alkoholizmo.
Taigi, ar tik ne todėl taip trumparegiškai amerikietiškosios jėgos ir dirbo Lietuvoje: kol mūsų Prezidentas Valdas Adamkus lakstė po ukrainas, gruzijas, „žydrųjų albinų“ klanas su savo milicininkų-kagėbistų satelitu visiškai Lietuvoje įtvirtino milicinę valstybę. Nors amerikiečių aukšti karininkai, prieš Lietuvai tampant NATO nare, prisimename, oi, kaip gražiai suokė: „Tik tapkite NATO nare, ir mes pas jus tą korupciją „patvarkysime“!“…
Ir ką gi – „patvarkė“: buvę CK nomenklatūrininkai su kagėbistais ir KGB rezervistais visiškai suleido šaknis visose Lietuvos valdymo sferose, o po KGB priedanga vienoje Lietuvos valdžiai diriguojančioje įmonėje dirbantis aukštas GRU karininkas, dar neseniai prisigėręs Rusijos ambasadoje Lietuvoje, visa gerkle rėkė: „Čia mes valdom!“
Valdot, valdot, kur gi ne – „Dujotekanos“ prezidentas Rimantas Stonys pas darbietį Joną Pinskų namuose sprendžia, kad Lietuvos premjeru turi būti ne Zigmantas Balčytis, o Gediminas Kirkilas; Gediminas Kirkilas, tapęs premjeru, taip Europoje „stengiasi“, kad „būtų pratęstas Ignalinos AE 2-ojo bloko darbas“, kad Ignalinos AE 2-as blokas netrukus bus jau uždarytas, ir Lietuva pirks brangią elektros energiją iš to paties Rimanto Stonio „Dujotekanos“ ir Rusijos dujų gigantės „Gazpromo“ valdomos Kauno termofikacinės elektrinės…
Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas irgi sėdi po „Dujotekanos“ sparneliu: aplinkos viceministru paskirtas vienas iš „Dujotekanos“ vadovų, Naujosios sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas R.Paliukas, o Naujosios sąjungos vykdomasis sekretorius – iš Rimanto Stonio kontoros atėjęs V.Pliusnis.
Kaliningrade Rusijos prezidento atstovas, atsakingas už politiką Pabaltijy, Ilja Klebanovas Lietuvai kandidatūras į prezidentus parinkinėja ir finansavimo schemas sudarinėja, tuo tarpu buvęs aukštas Lietuvos saugumietis su vienu iš tokių Rusijos kandidatų „stikliuką daro“ ir Lietuvos politiką aptarinėja. Taip ir nesuprasi, kas čia kam dirba: tas Rusijos kandidatas Lietuvoje iš mūsų saugumiečio informaciją traukia ar mūsų saugumas tą kandidatą į Rusijos „žmones“ prastūmė, kad situaciją valdytų?
Na, bet ir kaip ten su tais vyrukais būtų buvę anksčiau, šiandien yra aišku viena: jeigu jau apie tokius dalykus sužino spauda, vadinasi, tiek saugumietis, tiek tas politikas, kaip kandidatas, yra „nurašyti“…
Taigi vaizdas, žiūrint į Lietuvą, atrodo liūdnas. Ir net labai. Tačiau dar liūdniau matyti tai, kad užuot visoms pažangioms jėgoms susivienijus prieš valstybės priešą – milicinę valstybę bei jos “stogus”, yra daromi tariami priešai ir visomis išgalėmis kovojama su jais, visiškai nesuprantant (ar nenorint suprasti), kas iš tiesų yra grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui.
Tačiau kalbant atvirai – šiandien mūsų valdžioje nėra nė vienos politinės jėgos, kuri nebūtų parsidavusi, apie kurią nebūtų surinkta “kompromato”, kuri dėl to negalėtų būti šantažuojama ir priiminėtų valstybei, o ne valstybę užvaldžiusiam “valstybininkų” klanui naudingus sprendimus.
Jei pakiltume bent per sprindį kiek aukščiau virš mūsų valdžios, pamatytume, kad pastaruoju metu visi mūsų valdžios sprendimai buvo priiminėjami ir tarnavo tik vienam: Lietuvos energetikos atidavimui į rusų įmonių Lietuvoje rankas.
O gal tiksliau reikėtų sakyti “bendrų Lietuvos –Rusijos įmonių, sukurtų išvogtais TSKP bei KGB pinigais, rankas”?
Apie tokių įmonių įkūrimą, byrant TSRS, “Karštas komentaras” rašė praeitame numeryje. Tiksliau – rašė Rusijos spauda, o mes šią informaciją tik perspausdinome.
Tačiau esmė, kalbant apie tai, yra visai ne tos įmonės, bet šiuo metu aukštus postus Seime užimantys žmonės, kuriems kadaise buvusių KGB agentų buvo patikėta ši slapta medžiaga apie bendrų įmonių TSKP ir KGB pinigais Lietuvoje įkūrimą.
Šį faktą “Karštam komentarui” patvirtino tą medžiagą jiems perdavę mūsų šaltiniai.
Todėl kyla nejaukus klausimus: kur šiandien yra ši medžiaga ir kodėl asmenys, kuriems ji buvo patikėta, užuot kėlę rusofobijos bangas, iš tiesų nepadarė nieko, kad šitos priedanginės įmonės būtų likviduotos, o jas įkūrę asmenys – demaskuoti?
Atsakymas, matyt, visiems aiškus: nes jie toje valtyje sėdi kartu. Nepaisant to, kad vieni irklais mojuoja į kairę, o kiti – į dešinę pusę…
Todėl aišku viena, kad Lietuvoje tol neišauš aušra, kol į mūsų valžią neateis naujos kartos politikai, kurie, turėdami imunitetą šantažui ir būdami tikri valstybininkai, pasielgs taip, kaip Rusijoje pasielgė Jegoras Gaidaras: sudarys kontraktą su JAV privačia agentūra ir surinks visą informaciją apie lietuvių finansinius aktyvus ir fondus užsienyje. Nes turint tokią informaciją, galima ir Lietuvos politinę padangę "pravalyti". Priešingu atveju…
Priešingu atveju, jei Vakarai neatsikvošės ir dabar nesiims skubių ir ryžtingų žingsnių, jau po 2008 metų spalio 12 d. Lietuvos žmonėms, puikiai pajutusiems "vakarietiškosios demokratijos" skonį, bus parodyta, kaip pasikeis jų gyvenimas į valdžią atėjus rusui Viktorui Uspaskichui ir kitoms prorusiškoms jėgoms – ir nafta naftotiekiu "Družba" ims tekėti, ir benzinas atpigs, ir su Rusija dėl dujų kainų bus susitarta, ir "bezpredelas" teisėsaugoje ir teisėtvarkoje pasibaigs… "O prie amerikonų viso šito nebuvo", – prieš prezidento rinkimus pasakys…
Ir po prezidento rinkimų visa užsienio politika pasikeis – juk "prie ruso nepalyginamai geriau"!
2008-06-24
