Baigiant dvejus metus trukusį Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijoms Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva, bendradarbiaujant su Suomijos Prezidente Tarja Halonen, Moterų pasaulio lyderių taryba ir Europos lygių galimybių institutu, Prezidentūroje surengta aukšto lygio konferencija „Moterys – demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai”.
„Pirmininkaudama Demokratijų bendrijoms Lietuva ypatingą dėmesį skyrė moters vaidmens stiprinimui. Šiandien Lietuva tapo naujausių pasaulio idėjų, padėsiančių užtikrinti moters ir žmogaus teisių plačiąja prasme apsaugą visame pasaulyje, kalve”, – atidarydama konferenciją pabrėžė Prezidentė.
Vilniuje susirinkusių pasaulinio garso moterų patirtis ir laimėjimai, pasak Prezidentės, bus įkvepiantis pavyzdys visoms pasaulio moterims, o ši konferencija – unikali galimybė pasidalyti sėkmės istorijomis, išsakyti problemas ir pasiūlymus, kaip veiksmingai siekti lygių saviraiškos ir karjeros galimybių, moterų ekonominės laisvės ir visuomenės, kurioje nėra smurto ir baimės.
„Visuomenės gyvenime dalyvauja vis daugiau moterų, tačiau noras tapti lyderėmis joms kainuoja dvigubai daugiau pastangų nei vyrams. Moterims vis dar tenka kovoti už elementarias savo teises, nes prieš nusistovėjusias nuostatas dažnai bejėgiai net įstatymai. Vienas iš būdų tai pakeisti – rodyti asmeninį pavyzdį”, – teigia Prezidentė.
Moterys, pasak Prezidentės, visame pasaulyje – tiek besivystančiose šalyse, tiek stipriose demokratinėse bendruomenėse – susiduria su panašiomis problemomis.
Viena opiausių problemų Prezidentė įvardijo moterų diskriminaciją darbo rinkoje. Pasak šalies Prezidentės, Lietuvoje verslo įmonių vadovės moterys sudaro 17 procentų, o uždirba 20 procentų mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai. Prezidentės teigimu, tai ne tik diskriminacija, bet ir ekonomiką stabdantis veiksnys. Tyrimai rodo, kad panaikinus atlyginimų diskriminaciją BVP galėtų išaugti 30 procentų.
Skaudžiausiu ir dažniausiu moters teisių pažeidimu Prezidentė įvardijo moterų patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą. Prezidentės nuomone, ten, kur tvyro prievartos ir baimės atmosfera, paminamas žmogaus orumas – demokratija neįmanoma.
Lietuvoje neseniai pradėjusį veikti Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymą šalies vadovė pavadino didžiuliu žingsniu kuriant visuomenę be baimės.
Šalies vadovė paragino pasaulio lyderes ir visas aktyvias moteris prisiimti daugiau atsakomybės už moterų teises ir galimybes sustiprinančius projektus ir skleisti gerosios patirties pavyzdžius visam pasauliui.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba, pasakyta per aukšto lygio konferencijos „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai” atidarymą
Gerbiamos Prezidentės ir Prezidentai, Ministrės Pirmininkės ir Ministrai Pirmininkai, Parlamentų pirmininkės ir pirmininkai,
Garbūs svečiai, ponios ir ponai,
Man didelė garbė pasveikinti jus visus čia, Vilniuje, susirinkusius į aukšto lygio susitikimą „Moterys – demokratijos stiprintojos. Geriausioji praktika”. Šis susitikimas yra aukšto lygio ne tik dėl to, kad jame dalyvauja daug įkvepiančių moterų politikos lyderių, Pasaulio moterų lyderių tarybos narių, bet ir todėl, kad mes visi – politikai, NVO atstovai, universitetų akademikai, verslininkai, menininkai ir ateities vizijų kūrėjai – esame savo sričių aukšto lygio ekspertai. Jūsų didžiulė patirtis, formuojanti gerąją praktiką, jau duoda rezultatų ir aš tvirtai tikiu, ją galima pritaikyti kitose vietose kitiems atvejams.
Šis forumas – tai mūsų – moterų lyderių – susitikimo vieta, moterų iš skirtingų aplinkų, su skirtingomis patirtimis, bet su tuo pačiu tikslu – įrodyti, kad demokratiškas, aktyvus ir kūrybingas lyderis gali pakeisti pasaulį netgi pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis. Pakviesdami jus čia norėjome suteikti galimybę išsakyti problemas, pasidalyti geriausios praktikos pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis bei aptarti, kas iš tikrųjų veikia. Šis forumas – tai unikali galimybė išdėstyti savo siūlymus, kaip būtų galima veiksmingai siekti lygių galimybių, moterų ekonominės laisvės ir visuomenės, kurioje nėra smurto ir baimės.
Kaip matyti iš paties konferencijos pavadinimo, neįmanoma įsivaizduoti visiškai demokratinės visuomenės be moterų dalyvavimo. Šiandien siūlyčiau susitelkti ties trimis pagrindiniais klausimais: moterys politikoje, moterys ekonomikoje ir smurtas prieš moteris.
Pirmiausia – apie moteris politikoje. Vis daugiau moterų dalyvauja politiniame gyvenime. Jos renkamos merėmis, parlamento pirmininkėmis, prezidentėmis. Jungtinės Tautos turi 192 nares: šiuo metu dvylikoje jų moterys eina prezidento pareigas, dvylikoje – ministro pirmininko pareigas ir aštuoniose – parlamento pirmininko pareigas.
Norėdamos tapti lyderėmis – politikoje, versle ar mene – moterys, kad ir ką darytų, turi daryti tai dvigubai geriau negu vyrai, kad būtų laikomos bent jau perpus jiems prilygstančiomis. Nepaisant to, toks nusistatymas skatina moteris siekti naujų aukštumų.
Galima priimti geriausius įstatymus ir kodeksus, bet pasitaiko, kad įstatymų viršenybė įtvirtinama de jure, o de facto dėl minėto nusistatymo moterims vis dar tenka kovoti už savo elementarias teises, pavyzdžiui, vairuoti automobilį arba savarankiškai keliauti. Vienas iš būdų tai pakeisti – rodyti pavyzdį.
Prieš kelis mėnesius Egipte moterys išėjo į gatves reikalaudamos daugiau demokratijos. Tačiau jei nebus suvokiama, kad moterys turi būti pokyčių visuomenėje dalis, tikrų santvarkos pokyčių nebus galima tikėtis.
Moterų ekonominę laisvę apsunkina išsilavinimo trūkumas, moterų gebėjimų neįvertinimas, diskriminacija atlyginimų klausimu.
Pateiksiu pavyzdį iš Lietuvos. Viena vertus, Lietuva pirmauja ES pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių moterų skaičių. Lietuvoje vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turi daugiau kaip 91 procentas moterų. Tačiau kita vertus, Lietuva atsilieka pagal moterų – verslo įmonių valdybų narių skaičių. Tai paradoksas. Moterys sudaro mažiau negu 17 procentų verslo įmonių generalinių direktorių. Ir tik 18 procentų mūsų parlamento narių.
Lietuvoje moterys uždirba 20 procentų mažiau negu tą patį darbą dirbantys vyrai.
Apskritai, tyrimai rodo, kad panaikinus atlyginimų diskriminacijos problemą ES, BVP galėtų išaugti 30 procentų. Tokie yra skaičiai išsivysčiusiose šalyse. Galime tik įsivaizduoti, koks galėtų būti ekonomikos augimas besiformuojančios demokratijos šalyse ir sukilusiuose regionuose, jei moterys būtų įtrauktos į verslą ir uždirbtų vienodai.
Smurtas prieš moteris – vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų. Smurtas gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Jis nepriklauso nuo amžiaus, rasės, kultūros, finansinės padėties ir vietos. Visa tai visuomenėje sukuria baimės atmosferą.
Norint kurti demokratiją, reikia įvairių ryšių visuomenėje, įvairių santykių tarp piliečių. Tačiau ko tikrai nereikia – tai baimės. Demokratija neįmanoma ten, kur nėra vienodos pagarbos visiems visuomenės nariams, kur ne visi visuomenės nariai ginami nuo smurto, prekybos žmonėmis, prievartos. Labai lengva paneigti šios problemos egzistavimą, nes smurtas dažnai yra paslėptas ar ignoruojamas, jam neskiriama pakankamai dėmesio politinėse diskusijose.
Prieš moteris smurtaujama namie, gatvėje, mokykloje, darbo vietoje, taikos laikotarpiu ir konfliktų metu. Smurtauja ne tik svetimi, dažnai smurtautojai yra artimiausi žmonės.
Lietuvai prireikė 20 metų išleisti įstatymą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje. Šio įstatymo priėmimą laikau didžiuliu žingsniu demokratijos įtvirtinimo ir visuomenės be baimės kūrimo kelyje. Rengdami šį įstatymą, Lietuvos specialistai išnagrinėjo įvairius gerosios praktikos pavyzdžius – Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. Mums pavyko tai padaryti sekant kaimynų teigiamais pavyzdžiais ir su jų pagalba.
Todėl primygtinai raginu jus dalytis patirtimi, ne tik kelti problemas ir klausimus, bet ir ieškoti atsakymų. Tikiu, kad dauguma atvejų daug paprasčiau perimti esamą praktiką, negu kurti dviratį iš naujo.
Tikiu, kad būtų daug lengviau spręsti minėtas problemas, jei mes – moterys – prisiimtume daugiau atsakomybės politikoje, daugiau atsakomybės ją formuojant ir įgyvendinant.
Tad kviečiu šiame forume pasidalyti sėkmės istorijomis ir geriausias pavyzdžiais iš mūsų patirties. Tikiuosi, galėsime perduoti gerosios praktikos pavyzdžius mus tiesiogiai stebintiems žmonėms ir paskleisti žinią visam pasauliui.
Linkiu vaisingos diskusijos, gerų minčių ir vertingų pamokų.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
