Seimo narys Bronislovas Matelis įregistravo Politinių partijų įstatymo pataisas, kurios, kaip teigiama pranešime spaudai, turėtų sukelti nemažai diskusijų – politikas siūlo leisti juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą. Tačiau siūloma tvarka nesudarytų preteksto neskaidriems verslininkų ir politikų susitarimams. Net atvirkščiai – patys verslininkai nedalyvautų dalijant partijoms skirtas lėšas, būtų neįmanoma suskaičiuoti, kiek ir kieno skirtų pinigų kuriai partijai atiteko, o ilgesnis pinigų skirstymo ir įsisavinimo laikas neleistų verslininkams ir politikams susitarti dėl galimų politinės korupcijos schemų.
„Priimtos įstatymo pataisos taptų tikru lakmuso popierėliu, kuris leistų visuomenei geriau suprasti, kokių tikslų siekia finansiškai stiprūs ir įtakingi koncernai, nuolat siekdami finansiškai remti politines partijas. Verslo atstovai teigia, kad jie nesiekia kurti korupcinių sistemų siekdami paveikti politikus balsuoti dėl vieno ar kito įstatymo. Esą jų tikslas yra kilnus – skatinti demokratinius procesus Lietuvoje, bet įstatymai neleidžia skirti lėšų politinėms partijoms, todėl valstybėje nuolat kyla korupcijos skandalai.
Pateiktomis Politinių partijų įstatymo pataisomis yra sukuriamas skaidrus mechanizmas, kaip juridiniai asmenys galėtų prisidėti kuriant demokratinius institutus, stiprinant politinę sistemą ir įtraukiant naujus ir jaunus žmones į politinį gyvenimą”, – teigiama B.Matelio pranešime spaudai.
Pasak Seimo nario, svarbiausias įstatymo pataisų akcentas yra toks, kad juridiniai asmenys galėtų finansuoti visų partijų veiklą, tačiau tai būtų leidžiama daryti paramą pervedant į vadinamąjį „Akląjį politinių partijų finansavimo fondą“. Lėšas iš jo pagal dabar galiojančią valstybės dotacijų partijoms skyrimo tvarką skirstytų Vyriausioji rinkimų komisija.
„Svarbu tai, kad šiomis pataisomis užkertamas kelias procesui, kai konkretaus juridinio asmens lėšos galėtų tekti konkrečiai partijai. Juridiniai asmenys pinigus galės pervesti tik minėtam fondui. Lėšas siūloma skirstyti vieną kartą per trejus metus, paskirstant vienu metu tik 50 procentų fonde esančių lėšų. Tokiu atveju būtų neįmanoma atspėti, kuriai konkrečiai partijai gali tekti juridinių asmenų finansinė parama, nes bus paskirstyta daugeliui partijų pagal jau nustatytus kriterijus, bus paskirstyta tik 50 procentų lėšų, o kita dalis po trejų metų gali tekti tuo metu populiarumo viršūnėje atsidūrusioms jau kitoms partijoms.
Trejų metų laiko tarpas ir kiti apribojimai reikalingi, kad partijų lyderiai ir juridinių asmenų atstovai negalėtų iš anksto susitarti dėl neskaidrių sprendimų, nes po trejų metų politinė situacija gali būti žymiai pasikeitusi, abi pusės žinotų, kad į fondą pervestos lėšos bus skirstomos daugeliui partijų ir tik dalis pervestų lėšų bus paskirstyta artimiausiu metu”, – aiškina įstatymo pataisą B.Matelis.
Kokia būtų tokių Politinių partijų įstatymo pataisų nauda?
„Akivaizdu, kad politinėms partijoms skiriamų valstybės dotacijų jų veiklai neužtenka. Partijoms reikia lėšų ir žmonių organizuoti seminarus ir mokymus jauniems žmonėms, kurie vėliau galbūt rinktųsi politiko darbą, reikia lėšų formuluojant, propaguojant ir įgyvendinant naujas idėjas Lietuvai. Šį darbą atlikti padėtų iš minėto fondo gaunamos lėšos.
Šio įstatymo pataisos padėtų išsiaiškinti, ar juridiniai asmenys siekia kurti naudą tik sau, naudą siauram verslo ratui, pamiršdami paprastų žmonių lūkesčius, ar tikrai siekia plėtoti politinių jėgų konkurenciją, politinį dialogą ir politinę žmonių brandą.
Deja, bet dabartiniai verslininkų ir politikų santykiai dažnai yra grindžiami principu, kai vieni linkę pirkti, o kiti parduoti savo balsavimą dėl vieno ar kito įstatymo. Tokia padėtis vėliau verčia diskutuoti apie visišką absurdą, tai yra, ar gali politikas pietauti su verslininku, ar turėtų pamatę vienas kitą lyg raupsuotieji bėgti į kitą gatvės pusę”, – teigiama pranešime spaudai.
