Milžiniškas valstybės biudžeto deficitas, didžiausias šalies įsiskolinimas per visą nepriklausomybės laikotarpį, bedarbystė, kuri žlugdo ekonomiką, nusisukę nuo Lietuvos investuotojai, emigracija, skurdas, korupcija, pensijų mažinimas — tokią puokštę sukūrę valdžioje esantys „floristai“. Teroristai, šnipai, užsienio šalių specialiųjų tarnybų agentai specialiai nesugebėtų taip pakenkti mūsų valstybei, kaip tai padarė išdidūs diletantai, esantys valdžioje.
Dabartinė valdžia beveik metus rėkė iš visų tribūnų, kad krizė baigėsi, ekonomika gerėja. Pasirodo, pavyzdį iš mūsų valdžios veiksmų pradėjo imti net visas pasaulis! O kai tik prireikė pensininkams grąžinti tai, ką atėmė prieš metus, Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius pripažino, kad krizė nesibaigė, sunkumai tęsiasi. Tam, kad konservatoriai pateisintų savo nusikaltimą prieš Lietuvos žmones, Konstitucija reikalauja nedviprasmiškos formuluotės — „krizė tęsiasi“. Prezidentė, vietoj to, kad pagirtų Seimo opoziciją už pastangas grąžinti pensininkams jiems priklausančius pinigus, pensijų gražinimą net pavadino nusikaltimu. Sulaukėme, — pasirodo, grąžinti sąžiningai uždirbtas pensijas yra nusikaltimas! Po tokių žodžių tampa aišku, kad krizė ne tik tęsiasi, bet ir gilėja, — ir ne tik valstybės kišenėje, o jau ir valdžios smegenyse. Ir ši krizė yra žymiai pavojingesnė negu finansų ar ekonominė krizė.
Norėtųsi paklausti dabartinės valdžios ir prezidentės: kokį lygį reikia pasiekti Lietuvos ekonomikai, kad galima būtų grąžinti pensijas, ar net jas padidinti, ir kokiu būdu tai siekiama padaryti? Kiek turi paaugti ekonomika, ar sumažėti biudžeto deficitas? Į kokį skaičių reikia orientuotis Lietuvos gyventojams, kad jie žinotų — jau atėjo laikas gauti žadėtas pensijas, darbo vietas ir atlyginimus? O gal reikėtų skaičiuoti kitą rodiklį: kiek pensininkų turi mirti, kad galima būtų mokėti didesnę pensiją? Kokio masto turėtų pasiekti emigracija, kad galima būtų pasakyti, jog jau sumažėjo nedarbas? Kiek turi prasiskolinti valstybė ir įklampinti ateities kartą, kad mes ir mūsų vaikai, o gal ir anūkai, galėtų srėbti privirtą valdžios košę? Kokio rodiklio reikia tikėtis, kad žmonėms nereikėtų laukti, kada A. Kubilius grąžins tai, ką atėmė, ir kad visa valstybė ir jos žmonės nebebūtų A. Kubiliaus įkaitais?
Šiuo metu skaičiavimai labai paprasti ir aiškūs — jei valdžia skolinasi 8–9 mlrd. Lt, t.y. 3–4 kartus daugiau nei auga ekonomika, iš kur galima tikėtis pagerėjimo? Jei valstybės skolos aptarnavimas per dvejus pastaruosius metus padidėjo apie 1,2 mlrd. Lt, o per biudžetą yra perskirstoma tik trečdalis BVP, tai reiškia, kad vien palūkanų grąžinimui reikia, jog BVP augimas būtų apie 4 mlrd. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad absoliutus BVP yra apie 95 mlrd. Lt, reikalingas beveik 5 proc. BVP augimas — tad iš kur galima tikėtis pagerėjimo? O kad atiduotų pačius kreditus, BVP augimas turi būti nepalyginamai didesnis, bet tokio augimo negalima įsivaizduoti net sapnuojant. Įsigilinus į šiuos skaičius, valdžios smegenų impotencija tampa akivaizdi.
Faktinės 2009 m. biudžeto pajamos be Europos Sąjungos lėšų ir kreditų sudarė 14,7 mlrd. Lt, o jau planuojamos 2010 m. pajamos, su numatytu 1,6 proc. BVP augimu, kažkodėl 1 mlrd. Lt mažesnės — 13,4 mlrd. Lt, tačiau išlaidos — 1 mlrd. Lt didesnės. Kaip tai galėjo atsitikti? Valdantieji negali atsakyti. Dar įdomiau darosi, pažiūrėjus ką valdžia planuoja 2011 m. Numatomos Valstybės biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos paramos) net 17 mlrd. Lt! Tai yra 3,5 mlrd. Lt daugiau negu buvo šių metų biudžete! Iš kur? Net jei šiuos pinigus tikimasi ištraukti iš šešėlio, vis tiek tai turi atsispindėti BVP augime, o tam, kad į biudžetą patektų 3,5 mlrd. Lt, BVP augimas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. Tačiau valdžia planuoja tik 2–3 proc. augimą. Švelniai pasakius, galai nesueina. Tad kaip prezidentė ir Vyriausybė tikisi po metų atiduoti pensininkams pavogtas pensijas? Tai yra eilinė konservatorių apgavystė — tam, kad kaip nors išbūtų visą kadenciją ir galutinai praskolintų valstybę. O po jų — nors ir tvanas. Jei iš šalies išvažiuoja kapitalas ir žmonės, tai iš kur tikėtis pagerėjimo; jei valdžia ne tik nesugeba sukurti sąlygų verslui, kad uždirbtų pinigus sau ir valstybei, bet ir negali tinkamai panaudoti turimų pinigų ir paskirstyti Europos Sąjungos lėšų — kaip atsitiko su namų renovacija; jei valdžia net nesuvokia kas yra rinkos dėsniai, — tai ko galima laukti iš tokios valdžios? Energetikos srityje pasiektas visiškas fiasko. Švietime, sveikatos apsaugoje, transporto sektoriuje — visur tas pats.
Vienintelė sritis, iš kurios galima tikėtis pagerėjimo, tai eksporto padidėjimas. Verslininkai, gelbėdamiesi nuo valdžios bukumo, nuo sukurtų šiltų sąlygų kontrabandai ir šešėlinei ekonomikai — ieško įvairių būdų kaip išvesti savo pagamintas prekes į tarptautinę rinką, kartais rizikuodami, veždami ne į Europos Sąjungos šalis, kurdami schemas, kad prekė atitiktų tų šalių rinkų kainas. Kaip visi supranta — eksporto pagerėjimas nepriklauso nuo valdžios. Valdžia čia gali tik pagadinti, bet ne padėti, nes eksportas priklauso tik nuo tarptautinės rinkos. Ir dar šiek tiek pagerėjimo galima tikėtis iš emigruojančių žmonių kurie, skirtingai nuo valstybės, nepalieka bėdoje savo artimųjų, stengiasi išlaikyti čia likusius šeimos narius ir siunčia jiems pinigus. Ir tai nemaži pinigai, kurie padeda ne tik šeimoms, bet ir valstybei, nes būtent valstybė suvartoja 100 proc. šių lėšų — per paslaugas, mokesčius, pirmos būtinybės prekių vartojimą. Tokiu būdu iš šių pinigų sumokami ir valdininkų atlyginimai.
Tad neišvengiamai kyla klausymas: kam reikalinga tokia valdžia? Tam, kad į biudžetą suneštus pinigus nemokšiškai padalintų ir dalį dar pavogtų? Tai gal nereikia tiek daug tos valdžios? Kuo mažiau bus valdžios, tuo mažiau bus trukdžių ir mažiau išlaidų. Ko tikėtis iš tokios Vyriausybės, jei premjeras garsiai drįsta pasakyti — tegul išvažiuoja lietuviai, atvažiuos kinai, vietnamiečiai ir kiti, tad bus kam dirbti Lietuvoje, tuščia žemė neliks. Jei Amerikoje gyvenantis ir gimęs lietuvis negali tikėtis pripažinimo, kad yra lietuvis, iš kur galima tikėtis pagerėjimo? Kokios pagarbos laukti iš žmonių, jei jie yra žeminami, niekinami, tampa pasityčiojimo objektais. Jei prokuratūra, VSD ir kitos valstybės institucijos gali falsifikuoti dokumentus, fabrikuoti bylas, dezinformuoti tarptautines institucijas klastojant dokumentus. Kokios pagarbos tokiai valstybei galima tikėtis iš žmonių, kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų?
Visi šie faktai byloja, kad valdžia neturi nė menkiausio supratimo apie tai, ką ji daro. Valdančiųjų supratimą apie ekonomiką galima prilyginti įsivaizdavimui, kad vaikus atneša gandrai.
Gaila, kad žmonės dar nesuvokė, kur ši valdžia stumia valstybę, ir net neįsivaizduoja būsimų pasekmių. Blogiausia tai, kad rezultato nereikės ilgai laukti. Užtenka tik prisiminti premjero pasakymą, kad 600 mln. Lt padidintos pensijos gali devalvuoti litą. O prieš tai dvejus metus iš eilės skolinosi 10–15 kartų daugiau nei ši suma — tai yra po 8–9 mlrd. Lt. Kai kuriems žmonėms Uspaskich yra blogas, nes „iš Rusijos kalba nesąmones“, tačiau ar yra dar Lietuvoje žmonių, kurie deramai galėtų įvertinti situaciją? Prezidentė čia jau ne pagalbininkė. Maža to, žlugdant Lietuvą iš esmės ji jau tapo valdančiųjų sąjungininke. Ar yra dar ekonomistų, politologų, ekspertų, kurie galėtų garsiai pasakyti, kad tai yra pabaigos pradžia? Ar visi jie tik moka dainuoti valdžiai ditirambus? Nors Lietuvos žmonės yra kantrūs, bet būtent jiems teks pasakyti paskutinį žodį, susirinkus į mitingą prie Seimo ar Vyriausybės. Tada „vaizdelis“ bus liūdnas. Kas to siekia? Kas provokuoja? Kokios valstybės užsakymą vykdo dabartinė valdžia? Konservatoriai gali prisižaisti, nes neapsikentusi tauta pagaliau paskelbs šios partijos nelegitimumą ir pareikalaus ją uždrausti — kaip valstybei kenkiančią organizaciją. Jei partija aktyviai dalyvavo atkuriant nepriklausomybę, tai dar nereiškia, kad jai gali būti leista žlugdyti nepriklausomą jauną valstybę.
Kartojau ir kartosiu — kol valdžia nesupras, kad reikia sukurti sąlygas verslui, kuris gali uždirbti valiutą, kuris sudaro kaupiamąją BVP dalį ir konkuruoja vidaus rinkoje su importu, kol tokiam verslui nebus sukurtos sąlygos investuoti šalyje, nebus iš kur laukti pagerėjimo. Kol bus taikomi dvigubi standartai, o teisėsauga tarnaus atskiroms politinėms ir verslo grupuotėms — jokio pagerėjimo tikėtis neverta. Kubiliau, buk geras …
Viktoras Uspaskich
Europos parlamento narys
