Jeigu norite suprasti, kokie spektakliai vyksta Lietuvos politinėje padangėje, tikrai to nesuprasite, jei į viską žiūrėsite tik taip, kaip atrodo, nes į visus politinius vyksmus ir nestabilumus mūsų šalyje reikia žiūrėti per „Hitachi“ prizmę.
Tai yra, kadangi konservatoriai (jų satelito – E.Masiulio liberalų neskaičiuoju, nes tai tik konservatorių partijos priedėlis) nusprendė, jog Lietuvoje turi būti statomas „Hitachi“ reaktorius (toks, koks išėjo iš rikiuotės Fukušimoje) – būtinai „Hitachi“, nes, pvz., Westingouse/Toshibos” reaktoriaus (kokį rengiasi statyti Čekija) statybai nereikėtų nei papildomų 2,5 mlrd. litų betonavimo darbams, nei viadukų, kad reaktorius būtų atgabentas į Visaginą, griauti, o paskui vėl atstatyti, ir paruošiamiesiems darbams, įskaitant žiniasklaidos užpirkimą (oficialiai tai vadinasi Visagino AE projekto reklama), jau išleistas ne vienas milijonas, o naujasis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujama Socialdemokratų partija yra prieš šį reaktorių, tai visą mėnesį po rinkimų siautėjusias politines audras būtų galima pavadinti „konservatorišku Hitachi cunamiu“.
Taip, taip – žiūrint per Hitachi projekto prizmę, naująją valdančiąją koaliciją turėjo sudaryti konservatoriai, liberalai ir darbiečiai.
Pamenate, kaip gražiai vasarą būtent Darbo partijos balsais tie konservatorių-Hitachi atominiai avantiūros projektai Seime buvo patvirtinti? Ir tada, pamenate, toks keistas sutapimas įvyko: Darbo partija prabalsavo už Hitachi – Darbo partijos bylos nagrinėjimas visai vasarai sustojo? O pamenate, kaip Delfyje gražiai prieš rinkimus diskutuodavo R.Juknevičienė ir V.Uspaskich? Vieną dieną diskutuoja R.Juknevičienė ir V.Uspaskich, kitą – V.Uspaskich ir R.Juknevičienė…. Ir taip gražiai, su šypsenomis, be jokio spjaudymosi – net nepasakė „ne“ galimai būsimai koalicijai… Na, žiūrėdavai tada, pamenu, ir negalėdavai atsižiūrėt: tokia saldi porelė – tarsi būtų koks konservatorių ir DP medaus mėnuo po sutuoktuvių Hitachi atominėje šventykloje, įtvirtinus šią atominę sąjungą būtinais įstatymais Seime…
O kokios pažymos „nutekėjo“ iš saugumo dar gegužės mėnesį? Kad Hitachi projektui pavojų kelia socialdemokratai ir paksistai, nes šios dvi partijos pasisako prieš Hitachi avantiūrą – taigi šių partijų neturėtų būti po Seimo rinkimų valdžioje. Todėl slapta buvo tikimasi šias dvi partijas nuo dalyvavimo valdžioje nubuksuoti, kad Hitachi koalicija vėl būtų valdžioje (o Darbo partijos buvimą koalicijoje su konservatoriais (na, kad teisiamųjų suole sėdinti partija susidėjo su „šventaisiais“), galima spėti, būtų gražiai atplovusi Visagino AE projektą reklamavusi žiniasklaida).
Bet… konservatoriai planuoja, o jų garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis tuos planus koreguoja. Iš karto po R.Juknevičienės ir V.Uspaskicho šypsenų benefiso ir nepasakymo „ne“ galimam bendradarbiavimui po Seimo rinkimų, žiniasklaidoje išniro vyriausiasis konservatorių prievaizdas Vytautas Landsbergis ir sugriaudėjo: aš dar negaliu pamiršti „Jangilos” ir 250 milijonų!
Ir konservatoriams tapo aišku: darbiečius reikia pamiršti, ieškoti kelių, kaip sudaryti kitą – „vaivorykštinę“ koaliciją (Hitachi projektui tęsti).
Apie tokią – „vaivorykštinę“ – galimybę pakankamai atvirai vienos televizijos laidoje išsakė Č.Juršėnui ir V.Landsbergis.
Tačiau nei Socialdemokratų partija, nei jos rinkėjai tokių politinių jungtuvių tikrai nesuprastų. Iš esmės susidėjimas su konservatoriais socialdemokratams būtų absoliuti politinė savižudybė, ypač esminiu – Visagino AE klausimu (juk socialdemokratai aiškiai pasisakė konkrečiai prieš šį reaktorių, be to, ir žmonės referendume taip pat pasisakė prieš). Todėl socialdemokratai apie tokį – prokonservatorišką –variantą net negalvojo.
Tačiau kaip veikia žvalgybos, modeliuojančios aplinkybes ir situacijas (pagal tai, kaip stumiamas Hitachi projektas, akivaizdu, kad be saugumo ir be užjūrio struktūrų pagalbos šitoks buldozeris vien konservatorių partijos pajėgomis čia tikrai nebūtų įmanomas)? Jos taip sumodeliuoja aplinkybes, kad atsiduri tokioje situacijoje, kuri yra reikalinga toms struktūroms, ir, atrodo, kitokio kelio nebėra.
Taigi, kadangi „Tėtušis“ negali pamiršti tų nelemtų „Jangilos“ 250 milijonų (o tai reiškia, kad, kol V.U. bus partijos pirmininkas ir kol teisminis procesas nesibaigs, t.y. kol DP nebus „sterili“, tol su „šventaisiais” konservatoriais vienoje valdžios valtyje sėdėti negalės), reikia suprojektuoti tokią situaciją, kad socialdemokratai neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik susidėti su konservatoriais. Ir todėl… reikia išprovokuoti V.U., kad tas spjautų į socialdemokratus ir išeitų iš valdančiosios koalicijos. O jau tada…
Tada yra padarytas štai toks psichologinis portretas: „Algirdas Butkevičius labai nori būti premjeru ir sutiks su bet kokiomis sąlygomis“.
Pagal tokį „psichologinį portretą“ tai reikštų tokį aplinkybių modeliavimą: išprovokavus V.U. atsitraukimą iš valdančiosios koalicijos, A.Butkevičius taip norės būti premjeru, kad už mažumos Vyriausybės palaikymą jis įsipareigos tęsti (ir tęs) konservatorių pradėtą Hitachi avantiūrą.
Bet, panašu, dabar jau (bent kol kas) to nebus – nes kontoros analitikai ir vėl eilinį kartą „nusigrybavo“ su „psichologiniais portretais“ (akivaizdus giluminio analitinio mąstymo trūkumas ir nemokėjimas prognozuoti daugiaėjiminių situacijų; beje, žinant, kad kai kurie analitikai net turi Seimo nario mandatus, nieko nuostabaus – politinis angažuotumas tokiu atveju neišvengiamas ): V.U. (paprotintas socialdemokratų) iš koalicijos nepasitraukė, ir ketvirtadienį naujosios Vyriausybės programa jau bus tvirtinama Seime.
Taigi, pirmasis mūšis prieš „Hitachi koaliciją“ kaip ir laimėtas, bet laimėtas mūšis nereiškia, jog laimėtas karas: situacijos bei provokacijos bus modeliuojamos ir toliau – juk „Hitachi“ milijardai ir reaktoriaus betonavimo darbai už 2,5 mlrd. tikrai nebus jau taip ramiai palikti…
Taigi, jeigu prancūzai sako: „Ieškokite moters“, tai pas mus jau drąsiai galima sakyti: „Ieškokite Hitachi“. Su konservatoriais … ačiū Dievui, jau opozicijoje.
