Informacija, kurią žiniasklaidai pateikia Lietuvos pareigūnai ir Latvijos bei Estijos šaltiniai apie šių šalių dalyvavimo Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte perspektyvas yra prieštaringa ir miglota. Estijoje matoma aiški integracijos į Skandinavijos energetines sistemas strategija, o Latvijos mokslų akademijos prezidentas Juris Ekmanis neseniai pareiškė, kad Latvijai ekonomiškai nenaudinga dalyvauti VAE projekte.
Todėl referendumo „Dėl atominės elektrinės statybos“ Seimo narių iniciatyvinės grupės koordinatorius, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis tiesiogiai kreipėsi į Latvijos ekonomikos ministrą Daniels Pavļuts ir Estijos ekonomikos ministrą Juhans Parts, prašydamas informuoti, ar Latvijos ir Estijos vyriausybės ketina dalyvauti naujos VAE statybos projekte ir į jį investuoti.
Jei galimi partneriai – Latvija ir Estija – atsisakytų dalyvauti naujos atominės elektrinės statyboje, Lietuvai tektų prisiimti daug didesnę finansinę naštą ir ekonominė rizika mūsų šaliai ženkliai išaugtų. Todėl Lietuvos žmonėms 2012 metų spalio 14 d. referendume apsisprendžiant dėl atominės elektrinės statybos yra svarbus kuo didesnis aiškumas dėl Latvijos ir Estijos nuostatų šio projekto atžvilgiu.
Pastaruoju metu Lietuva elektros energiją „Nord Pool Spot“ biržoje perka po 14–17 ct/kWh. Lietuvos vyriausybės optimistiniu vertinimu, naujoje VAE pagaminta elektros energija dabartinėmis kainomis kainuotų 17–25 ct/kWh, o nepriklausomų ekspertų vertinimu – net 25–27 ct/kWh. Todėl visiškai tikėtina, kad VAE elektros kaina bus ženkliai aukštesnė už laisvoje elektros biržoje prekiaujamą elektrą, kuri santykinai dar nupigs nuo 2014–2015 metų, pastačius numatomas jungtis su Šiaurės Europos valstybių elektros tinklais.
Albinas Pilipauskas
