Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, Seimo nariai, partijos nariai, svečiai, spaudos atstovai, draugai!
Sveikinu ir dėkoju visiems susirinkusiems į mūsų suvažiavimą, kuris sukviestas Darbo partijos 5 metų jubiliejaus proga. Džiaugiuosi Jus visus matydamas.
Pradžioje trumpai noriu apžvelgti penkerių metų gyvavimo laikotarpį, įvertinti jį ir pasidžiaugti.
Prieš penkerius metus, spalio 18 dieną, buvo įkurta nauja politinė organizacija, teikianti daug vilčių ir turinti didelį pasitikėjimą. Žmonės tikėjo šia politine organizacija. Jie matė, kad Darbo partijos gretose yra daug žmonių, kurie savo rankomis ir galva yra daug ko pasiekę ir tie rezultatai apčiuopiami.
Žmonės tikėjo, kad, atėjus mums į valdžią, gyvenimas pagerės. Ir, kas svarbiausia, kad dauguma iš mūsų pačių tikėjosi to paties. Buvo daug idealizmo, ryžto, bet nebuvo patirties. Mes tiesiog naiviai tikėjome, kad visi, kurie eina į politiką, nuoširdžiai nori dirbti savo valstybės labui. Deja, tai buvo tik iliuzija.
Mes daug dirbom ties mūsų programinėmis nuostatomis ir galvojome, kaip efektyviau jas įgyvendinti. Tačiau atsirado tokių, kurie, be savo asmeninių ambicijų ir tuščių karjeros siekių, daugiau nematė nieko. Nei žmonių lūkesčių, nei problemų valstybėje – tik save.
Mes per vėlai tai supratom, per vėlai pradėjom taisyti situaciją. Tuo pasinaudojo ir oponentai, ir įvairios grupuotės.
Ir, galų gale, teko pradėti viską net ne nuo nulio, mums teko kapstytis iš duobės. Bet mums pavyko. Vis dėlto teisingas tas posakis, kad viskas, kas nenužudo, paverčia stipresniu. Mes nepraradome savo veido ir tikiu, kad, pasinaudoję įgyta patirtimi, profesionalumu, likusiu idealizmu, mums pavyks sugrąžinti žmonių pasitikėjimą. Įtikinsim, kad mūsų darbas valstybės labui yra nuoširdus, naudingas, o krizės išvakarėse ir labai reikalingas. Skirtingai nuo dabartinės, nueinančios valdžios, kuri išeina, veidmainiaujant sakydama, kad viskas yra gerai, nors palieka bombą visai valstybei ir šios valstybės žmonėms. Svarbiausia, ta bomba tiksi ir tiems, kurie patikėjo, kad iš tiesų viskas yra gerai ir šiuose rinkimuose vėl balsavo už juos.
Jie neišdrįso ne tik imtis ryžtingų veiksmų, bet jie neišdrįso pripažinti, kas laukia žmonių po jų valdymo. Ir svarbiausia, kad šitie padariniai nesusiję su Pasauline finansine krize, kuri prasidėjo gerokai vėliau ir tik papildė visus sunkumus.
Juk ne Pasaulinė krizė monopolizavo rinką, apsunkino verslo sąlygas, privertė teisėsaugos institucijas vykdyti teisinį nihilizmą, taikyti ir puoselėti dvigubus standartus, didinti korupciją.
Juk ne Pasaulinė krizė pusvelčiui atidavė Lietuvos dujas, Alitą , VST. Ir ne krizė sukūrė „LEO LT“, užstatant visą valstybę ir sukuriant energetikos kainų metodiką, nepagrįstai didinant kainas elektrai, dujoms ir šilumai. Ir daug kitų panašių korumpuotų veiksmų, deja, darytų Lietuvos Prezidentui pritariant ar net tiesiogiai dalyvaujant.
Darbo partijai trumpai būnant valdžioje, mes kovojom ir neleidom daryti tokių veiksmų, todėl tapome nereikalingi ir pavojingi. Ne, ne valstybei, o klanui, kurį palaikė dauguma centrinės žiniasklaidos atstovų. Žinoma, buvo pasinaudota ir mus išdavusiais, parsidavėliais, mutantais. Tais, kurie nematė nieko, išskyrus asmenines ambicijas. Jie leido žlugdyti mūsų komandą, mūsų siekius, taip apsunkindami visų Lietuvos žmonių gyvenimą.
Priminsiu Ronaldo Reigano pasakytą frazę, kad „politika yra antra pagal senumą profesija žemėje, bet kai kas ją nori sutapatinti su pirmąja…“
Tikiu, kad ateis laikas ir istorikai šitą laikotarpį įvertins teisingai ir sąžiningai.
Todėl šiandien mes rodom ne nuolankumą ir meilę konservatoriams, neieškom sau naudos, ar, kaip klano ruporai sako, ieškome palankesnių sprendimų Darbo partijos byloje.
Mums mūsų byloje, išskyrus sąžiningo teismo, daugiau nieko nereikia. Mes, skirtingai nuo dabartinės ir besiformuojančios valdžios, neatnešėme milijardinių nuostolių mūsų valstybei. O už savo galimai padarytas klaidas, jeigu tokios buvo, esame pasiruošę atsakyti sąžiningai ir proporcingai, kaip dabar yra madinga sakyti.
Už pavogtus milijardus ir milijardinius nuostolius valstybei Prezidentas išreiškia pagarbą ir net kabina ordinus. Tad mus galit nubausti ir griežčiau – mums nereikia kabinti ordinų, nereikia mums ir jūsų pagarbos. Tik sutvarkykit teisėsaugą, panaikinkit terorą ir pradėkit dirbti ir gyventi pagal teisinės, demokratinės, civilizuotos valstybės standartus. Ir nereikia gąsdinti liudytojų, nereikia jų vaišinti konjaku tam, kad jie ką nors pasakytų ar net sumeluotų.
Kaip ten bebūtų, mes nesiruošiam pasiduoti ir kovosime. Mes įrodysim savo tiesą – jeigu ne Lietuvoje, tai Strasbūre. Mes tai darysim ne tam, kad apšmeižtume, ar, kaip kažkas sako, dergtume Lietuvą, o tam, kad apsaugotume ją nuo visiško sunaikinimo ir teisinio nihilizmo.
Todėl mes ir šiandien liekam ištikimi savo idėjoms, nežiūrint visų išpuolių prieš mus. Mes nekeršysim, mes rodysim savo toleranciją, taip parodydami pavyzdį kitiems, kaip turi elgtis tikras politikas, mylintis ir gerbiantis savo valstybę. Taip, bus sunku, bet tikras žmogus ir turi eiti ten, kur sunku, nes kur lengva, gali nueiti kiekvienas.
Mums nereikia postų. Politiko prerogatyva – siekti įgyvendinti savo programą, idėjas, dėl kurių vienijasi žmonės. Todėl mes sakome, kad Seime būsim konstruktyvūs, palaikysime reikalingus ir ryžtingus Lietuvai sprendimus.
Ir tuo visus nustebinom. Visi stebisi: kaip taip, ką jie sugalvojo, kodėl jiems nereikia postų? Ir stebisi todėl, kad dauguma dabartinių politikų neįsivaizduoja savo gyvenimo be naudos siekimo, asmeninių ambicijų tenkinimo ir postų. Jie greičiau atsisakys savo idėjų, savos komandos, savo šalies, bet tik ne naudos sau. Štai dėl ko kenčia valstybė ir jos paprastas žmogus. Mes eisime kitu keliu – mes tai deklaravome nuo pat įsikūrimo pradžios.
O dabar noriu pasidžiaugti ir apžvelgti mūsų laimėjimus.
2004 m. mes sėkmingai sudalyvavome rinkimuose į Europos Parlamentą, kuriame gavome 5 mandatus iš 13.
2004 m. Seimo rinkimuose gavome 39 mandatus.
Tryliktame Lietuvos Vyriausybės kabinete, dirbo penki Darbo partijos deleguoti ministrai,septyni viceministrai.
Dirbo trys apskričių vadovai.
Seime delegavom septynis komitetų pirmininkus, du Seimo pirmininko pavaduotojus ir net Seimo pirmininką..
Darbo partija inicijavo JOD įsikūrimą bei jaunimo aktyvų įsitraukimą į politiką. Aš visuomet buvau ir būsiu už jaunimą. Tai mūsų ateitis, o ateitį reikia pradėti kurti nuo šiandien. Šiuo metu jaunimo organizacija “Darbas” turi savo skyrius visuose šalies miestuose.
2004 m. gruodį Briuselyje įvykusiame steigiamajame Europos demokratų partijos kongrese aš, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich, buvau išrinktas šios partijos viceprezidentu ir tarybos pirmininku.
Per penkerių metų laikotarpį buvo sukviesta daugiau nei 70 prezidiumo posėdžių, daugiau nei 50 tarybos posėdžių, 9 suvažiavimai, 4 sąskrydžiai, 10 turų per Lietuvą.
Per tą laikotarpį partijai vadovavo 3 pirmininkai: Viktoras Uspaskich, Kęstutis Daukšys, laikinai pirmininkės pareigas ėjo Loreta Graužinienė.
Vadovaujantis 2004-2008 metų programa beveik pagal visus jos punktus sukurti projektai, kurie pristatyti Seime. Nemažai jų įgyvendinta.
Rinkimuose į savivaldybes patyrėme nuosmukį, bet nepaisant to, daugumoje savivaldybių tarybų mes dirbame.
Šiuose rinkimuose į Seimą 2008-2012m. kadencijai, ką bekalbėtų propagandininkai ir avantiūristai, už mus balsavo beveik dvigubai daugiau rinkėjų, nei per rinkimus į savivaldą. O tai reiškia, kad įvyko lūžis, mes išsikapstėme iš duobės ir pakilome.
Per artimiausią laikotarpį bus revizuota visų skyrių veikla, užtikrintas kokybiškas darbas Centrinėje būstinėje ir, tikiuosi, partija vėl bus pirmaujančiose gretose. Tad noriu, kad visi nusiteiktumėte dideliems darbams prisimintumėt senovės išminčių posakį , kad „ pergalė mėgsta darbo skonį“.
Mes iš tiesų turime rezervą, jaučiam savo potencialą ir, svarbiausia, kad mūsų siekiai yra reikalingi Lietuvos žmonėms. Dėsime visas pastangas, net ir būnant opozicijoje, kad žmonių gyvenimas gerėtų, kad krizės padariniai nebūtų skausmingi, kad žmonės į savo valstybę žiūrėtų su viltimi ir pagarba.
Naudodamasis proga, noriu padėkoti visiems Darbo partijos nariams, nepalikusiems partijos sunkiausiu metu ir atlaikiusiems spaudimą. Dėkoju visiems skyrių pirmininkams, Seimo nariams.
Man malonu šiandien čia stovėti turint pirmininko regalijas ir skelbti Darbo partijos penkių metų jubiliejų. Tai galiu daryti tik dabartinės komandos, kuri atlaikė visus išbandymus, dėka.
Todėl, gerbiamieji, šiandien mūsų statusas – ne tuščias lapas, ant kurio reikia pradėti rašyti mūsų istoriją.
Mes turim didžiulę patirtį ir ja pasinaudodami turim nesitenkinti dabartiniais pasiekimais, o judėti į priekį. Juk gyvenime svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame .
Šiandien mes pasveikinsime tuos, kurie atstovavo mūsų partijai per 2004-2008 metų kadenciją Seime, penkių metų proga įteiksime atminimo dovanas visiems skyriams, išklausysime tų, kurie norės pasisakyti ir, žinoma, pramogausime.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich
2008-11-08
