Lapkričio 18 dieną Europos Parlamente vyko ALDE grupės posėdis, kuriame dalyvavo Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskich. Posėdyje taip pat dalyvavo ir skaitė pranešimus ALDE grupės nariai, specialistai ekspertai — profesoriai Andre Sapir, Nikolas Veron, Jakob fon Weizsacker. Buvo aptarti klimato kaitos, Europos centrinio banko ir Europos bankininkystės sistemos, jos rizikos bei atsakomybės klausimai. Bet vienas iš svarbiausių diskutuotų klausimų — dėl euro zonos. Dėl santykių ir keliamų kriterijų tiek šalims, kurios jau priklauso euro zonai, tiek ir toms, kurios dar tik siekia įstoti.
Aktyvios diskusijos metu Europos Parlamento narys V. Uspaskich iškėlė labai svarbų Lietuvai klausimą, čia pat pateikdamas ir savo hipotezę. „Šiandien euro zonai priklausančios valstybės turi geresnes ir palankesnes galimybes skolintis iš tarptautinių finansinių institucijų nei šiai zonai nepriklausančios ES šalys naujokės. Ir tas skirtumas yra labai ženklus, skaičiuojamas nebe procentais, o net kartais. ES šalys, kuriose yra išvystyta pramonė ir aukštos technologijos, pasiekia gerą ir apčiuopiamą rezultatą. Net ir ne krizės metu ES naujokėms buvo sunku, jos neturi išvystytos pramonės, kuri galėtų kokybiškai ir pakankamai patenkinti šalies vidaus poreikį, teigiamai subalansuoti eksporto ir importo saldo“, — kalbėjo diskusijoje V. Uspaskich.
Lietuva nuo pat nepriklausomybės atgavimo neturėjo nedeficitinio biudžeto. Šalis kasmet imdavo kreditus numatytiems poreikiams patenkinti. Nors Lietuvoje bankinė sistema yra konservatyvi, tačiau į nekilnojamojo turto burbulą sugebėjo investuoti daugiamilijardines sumas. Pažvelgus į Lietuvos bankus matyti, kad jie dar gana stabiliai laikosi, tačiau kreditavimo galimybės yra labai ribotos, o bendro vidaus produkto struktūra Lietuvoje yra nepavydėtina. O čia dar prisidėjo pasaulinė krizė.
Pasak V.Uspaskich, visa tai susumavus galima padaryti išvadą, kad valstybės biudžeto deficitas artimiausią dešimtmetį bus apie 10 proc. vadinasi, kiekvienais metais, kai tik šalies ekonomika pradės kilti, visi papildomai uždirbti ir gauti pinigai bus skiriami paimtų kreditų aptarnavimui. Taip dažnai žiniasklaidoje eskaluojamas žodis „krizė“ kelia žmonėms paniką. Žmonės pradėjo taupyti, investuotojai bijo investuoti, o Tarptautinis valiutos fondas su savo iškeltais reikalavimais varo į neviltį net ir pačią valdžią.
Europarlamentaro V.Uspaskich nuomone, jeigu tektų vykdyti Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus, tai reikėtų dar labiau karpyti biudžeto išlaidas. Dėl to turėtų būti ryškiai sumažintas viešasis sektorius. To pasekoje gresia visiškas žmonių nepasitikėjimas valdžia, neišsilaikys aukšti šalies prezidentės ir respublikos Seimo pirmininkės reitingai. Dar baisiau — žmonės nustos pasitikėti pačia valstybe. Vadinasi, kils didelio socialinio sprogimo grėsmė.
Europarlamentaras V.Uspaskich, įvardijęs diskusijos dalyviams visas šias pasekmes, pateikė klausimą profesoriui J. Weizsackeriui: „Ar Europos Sąjungai bus priimtina formuluotė „Mes prarandame Europos Sąjungos narę“?“. Profesoriaus atsakymas buvo suteikiantis vilčių. Jis teigė, jog bandys to išvengti, sieks, kad Europos Sąjunga gelbėtų ir iki tam tikros ribos padėtų krizės alinamoms šalims. Turi būti taikomas solidarumo principas.
V. Uspaskich iškėlė hipotezę: galbūt verta į euro zoną priimti naujokes ES šalis ir jas įrėminti, tai būtų kur kas geriau, negu kai dabar tas šalis į rėmus stumia Tarptautinis valiutos fondas. Labai svarbu žinoti, kiek ES patirtų nuostolių, priimdama tas šalis į euro zoną su visa jų dabartine padėtimi ir kiek patirs nuostolių, gelbėdama šias savo nares.
Jis teigė: „Esu linkęs galvoti, kad gelbėjant ES nares bus patirta daugiau nuostolių, negu priimant jas į euro zoną dabar, su jų dabartinėmis problemomis ir esama padėtimi. Esu įsitikinęs, kad Lietuvai tapus euro zonos nare, šalyje bus mažiau panikos, išaugs pasitikėjimas ja tarptautinėje arenoje, finansinėse institucijose. Esu įsitikinęs, kad investuotojus tai paskatintų investuoti, žmonės nebijotų lito nuvertėjimo, investuotojams ir bankininkams atsirastų didesnės garantijos, rinkos stabilumas.
Reikėtų atkreipti rimtą dėmesį į buvusio Didžiosios Britanijos finansų ir ekonomikos ministro Gordono Brauno kažkada pasakytą frazę: „Aiškiai matyti, kad šiandieniniame gyvenime politika yra nacionalinė, o ekonomika pasaulinė.“ Mes turime kuo greičiau šią situaciją taisyti ir dabar aš pasakyčiau taip: jeigu šiandien ekonomika yra pasaulinė, tai politika taip pat turi būti pasaulinė. Mažų mažiausia turime išlipti iš nacionalinių ribų ir vykdyti bent ES politiką“, — tvirtino V. Uspaskich.
Diskusijos dalyviai atsakyti į tokius ALDE grupės nario klausimus iš anksto nebuvo pasiruošę. Jie sutiko su V. Uspaskich, kad politika turėtų būti pasaulinė, pritarė, kad turi veikti solidarumo principas. Tačiau į jo pateiktą hipotetinį klausimą — kas naudingiau: ar priimti šalis naujokes į euro zoną dabar, ar gelbėti jas, įvykus socialiniam sprogimui? — diskusijos dalyviai atsakymo nepateikė.
„Aš esu įsitikinęs, kad trečio varianto (t.y. ES praranda vieną narę) neturi būti. Turiu nuojautą — jeigu Europos Sąjungos šalių naujokių vadovai, vyriausybių vadovai, tų šalių europarlamentarai suvienytų savo jėgas dėl įtraukimo arba priėmimo į euro zoną, manau, turėtume teigiamą rezultatą“, — teigė V. Uspaskich.
Darbo partijos informacijos centras
2009-11-19
