Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad ketina karpyti švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų biudžetus. Anot premjero, tai reikia daryti dėl to, kad didėja biudžeto deficitas ir auga valstybės skola. Praeitų metų pabaigoje Darbo partija, atsakydama į valdančiosios koalicijos pasiūlymą bendradarbiauti, pasiūlė Ekonomikos stabilizavimo ir gaivinimo programą, kurioje buvo numatyta, kaip galima būtų gaivinti šalies verslą ir papildyti valstybės biudžetą. Anuomet valdantieji tik pasišaipė iš darbiečių pasiūlymų, tačiau praėjus mažiau nei metams Darbo partijos pranašystės pradėjo pildytis.
Premjeras prasitarė, kad jeigu bent porai metų Vyriausybė paliktų nemažinamą maždaug 8 proc. BVP biudžeto deficitą, tai skolos aptarnavimui per metus turėtume skirti apie 4 mlrd. Lt. Tokia būtų suma tik už palūkanas, o ne paskolos grąžinimą. Tuo tarpu valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos lėšų yra maždaug 12 mlrd. Lt. Būtent apie tai beveik prieš metus kalbėjo Darbo partija.
2009 m. pabaigoje Darbo partija išplatino pranešimą „Duok Dieve, kad mes suklystume ir mūsų prognozės nepasitvirtintų“ ir įspėjo, kad jeigu 2010 m. Vyriausybė planuoja pasiskolinti 8–10 mlrd. Lt, tam, kad juos atiduoti, reikės sukurti beveik 25–30 mlrd. Lt BVP, nes BVP perskirstymas per valstybės biudžetą siekia tik 30 proc. Todėl šiandieninis BVP augimas, ar jis būtų 2 proc., ar net 5 proc., iš esmės situacijos nekeičia. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien absoliutus BVP sudaro apie 100 mlrd. Lt, vien tam, kad galėtume sumokėti 2 mlrd. Lt palūkanas už paimtus kreditus, reikia sukurti 6 mlrd. Lt BVP. Tad BVP augimas turi būti ne mažesnis, nei 6 proc. Jeigu augimas bus mažesnis, tai reiškia, kad likusią dalį pinigų reikia skolintis tik tam, kad galėtume grąžinti palūkanas, jau nekalbant apie paties kredito grąžinimą. Mokantis skaičiuoti iš karto supras, kad viena koja Lietuva jau peržengė tą ribą, už kurios kelias tik vienas — bankrotas, vienintelė išeitis iš kurio — žmonių nuskurdinimas.
Mano prognozės, padarytos dar 2009 m. pradžioje, pildosi tiksliai pagal datas ir sumas. Kaip suprantat, tai yra tik gėlytės, o uogytės bus vėliau. Deja neužilgo. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos skolos dydis sieks 35 mlrd. Lt. Kaip dabar suprantam, 2011 m. jis bus 40 mlrd. Lt, 2012 m. — 45–48 mlrd. Lt, o šio įsiskolinimo aptarnavimas, su palūkanų normomis siekiančiomis 7 proc., sudarys virš 3 mlrd. Lt. Tai reiškia, jog tam, kad galėtumėm atiduoti iš biudžeto tik palūkanas, BVP augimas turi būti ne mažesnis nei 10 proc., tai yra 10 mlrd. Lt. Suprantama, tokio augimo negalime tikėtis net sapnuodami, ypatingai kai valdžioje yra tiek daug neišmanėlių.
Kaip ir praeitą kartą, taip ir dabar, ypatingai noriu atkreipti Lietuvos Respublikos Prezidentės dėmesį į šią situaciją, nes sulaukti supratimo iš dabartinės Vyriausybės vilčių beveik nėra. Situaciją dar galima išgelbėti, jei bus sukurta drastiška ir efektyvi verslą skatinanti programa, kurios pagrindinis tikslas būtų šešėlinės ekonomikos sumažinimas. Darbo partija turi tokia programa ir pasiruošusi pristatyti ją šalies vadovei, nes šioje Vyriausybėje nėra kam jos nei klausyti, nei skaityti.
Kaip parodė laikas, mes buvome teisūs ir šiomis dienomis Lietuvos premjeras tai pripažino. Prie tokios situacijos atvedė pražūtinga valdančiųjų „antikrizinė“ politika, todėl nuspėti prie ko mes ateisime dėl tokių veiksmų, buvo nesunku. Mes nesidžiaugiame, kad mūsų prognozės išsipildė, kaip tik atvirkščiai, gaila kad valdančiųjų ambicijos ir arogancija neleido jiems įsiklausyti į tai, ką siūlė Darbo partija. Belieka tik apgailestauti, kad praradome tiek daug brangaus laiko, o atėjome prie to, apie ką kalbėjome nuo šios Seimo kadencijos pradžios.
Darbo partijos pirmininkas,
Europos parlamento narys
Viktoras Uspaskich
2010-09-28
