Seimo LSDP frakcijos nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui nesuvokiamas Lietuvos dešiniųjų politikų panegirikos Vengrijos Konstitucijai, kurią labai prieštaringai vertina daugelis Europos valstybių politikų. „Nesuprantu, kodėl Lietuvos Respublikos Seimas turi svarstyti rezoliuciją dėl Vengrijos vidaus reikalų, jeigu ES institucijos turi visas galimybes įvertinti šalių nacionalinius dokumentus, kurie „kertasi“ su steigiamosiomis sutartimis?“, – abejonėmis spaudos konferencijoje dalinosi Seimo narys V. P. Andriukaitis.
Rezoliucijos projekte, kurį pasirašė 25 valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantys parlamentarai, teigiama, kad vengrų tautos išrinktų atstovų apsisprendimas pakeisti 1949 metais priimtą Konstituciją yra „gerbtinas ir suprantamas“.
Politiko nuomone, tokia iniciatyva konservatoriai stengiasi mobilizuoti savo rinkėjus. „Lietuvos dešinieji pasižymi visuomenės skaldymu, norėdami išvengti atsakomybės už prastą ekonomiką ir nevykusius socialinius sprendimus, bando visuomenę ir žiniasklaidą įvelti į keistus svarstymus dėl kitos ES šalies Konstitucijos“, – įsitikinęs V. P. Andriukaitis.
Europos Komisija Vengrijos premjero Viktoro Orbano Vyriausybei pagrasino Europos Teisingumo Teismo veiksmais dėl esminių demokratinių teisių pažeidinėjimo. Briuselis paragino Budapeštą kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus Konstitucijos pakeitimų paketus, kurie parlamente buvo priimti gruodžio 31 dieną. Manoma, jog šios pataisos gresia Vengrijos centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybei. Dešimtys tūkstančių naujosiomis konstitucijos pataisomis pasipiktinusių vengrų buvo išėję į gatves, protestuodami prieš reformas, kurios esą varžys demokratiją.
V. P. Andriukaitis įžvelgia ir istorines paraleles, kai Lietuvoje 1992 m. radikalioji Sąjūdžio frakcija su Vytautu Landsbergiu priešakyje labai norėjo įvykdyti antikonstitucinį perversmą, organizavo referendumą dėl „stipraus Prezidento be Konstitucijos įvedimo“, organizavo alternatyvią Konstituciją, kurios pagalba šalyje būtų įvestas autoritarinis valdymas. Tauta tokioms radikalioms idėjoms nepritarė. „Nuo tada tapo aišku, kad V. Landsbergio šalininkai visada sieks tvirtos rankos politikos“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, dabartinį Lietuvos Konstitucinio Teismo diskreditavimą, vykdomą dešiniųjų rankomis, irgi galima pavadinti siekiu riboti konstitucines galias bei aršiu puolimu prieš Lietuvos teisinę sistemą.
Tokioje dešiniųjų politikoje parlamentaras įžvelgia didelį pavojų ir mūsų šalies demokratijai, nes dirbtinai keliamas konstitucinis konfliktas, Konstitucinio Teismo sprendimų ignoravimas, spekuliavimas tautos jausmais – tai tik vienas žingsnis nuo autoritarizmo. „Dešiniųjų rinkiminė taktika džiūgauti, kad Europoje kyla nacionalizmo ir autoritarizmo banga yra nukreipta į tai, kad dalis nuskurdusių žmonių ilgisi tvirtos rankos. Jie gali pasakyti, kad tautos vadas yra būtinas. Tačiau tautos vadų yra daugiau, negu reikia, tad vieno vado tikrai neturėsime“, – įsitikinęs V. P. Andriukaitis.
