Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatė jau šeštąjį metinį pranešimą. Tapo įprasta, kad metiniuose pranešimuose Jos Ekscelencija situaciją apžvelgia plačiai ir su konkrečiais pavyzdžiais. Gal tai ir nebuvo pats ilgiausias ar trumpiausias girdėtas pranešimas, bet konkretus ir aiškus, savotiška „špargalkė“ Vyriausybei likusiam kadencijos laikui.
Pranešimą pradėjusi mintimis apie Lietuvos stiprėjimą ir vienijimąsi Prezidentė neapsiriko – mūsų šalies saugumas šiandien yra prioritetas numeris vienas. Savanoriais į kariuomenę užsirašė jau daugiau nei 2000 jaunuolių, ir jeigu taip toliau – panašu, kad privalomojo šaukimo bent jau šiemet nebeprireiks. Neaišku, ar tokius pačius skaičius turėsime ir kitąmet, bet šiandien tikrai galime džiaugtis ir didžiuotis savo jaunimu.
Tačiau kariuomenė, šauktiniai – tik vienas saugumo dėmuo. Prezidentės nuolat kartojami energetinio ir kibernetinio saugumo aspektai yra ne mažiau svarbūs, o bene svarbiausia mūsų saugumo spraga ir kova vyksta korupcijos srityje. Tai – mūsų vidinis šalies priešas, kuris nei šaliai, nei individui neduoda jokios naudos, o priešui suteikia milžiniškas galimybes mums kenkti.
Daug vilties suteikia Prezidentės atkreiptas dėmesys į skirtingų tautybių Lietuvos piliečius. Metiniame pranešime net kelis kartus girdėjau tai sakant ir minint lietuvius, lenkus ir rusus drauge, vienus šalia kitų – kaip iš tikrųjų ir yra.
Paskutinių metų karo baimės persmelkta nuotaika ne tik stiprino kiekvieno iš mūsų suartėjimą ir pasiryžimą daugiau veikti drauge šalies labui, bet pasėjo ir nepasitikėjimo sėklą tarp skirtingų tautybių mūsų piliečių. Tai – labai bloga tendencija, kuri, deja, atsispindėjo net VSD skelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Todėl labai svarbu, kai aukščiausias valstybės asmuo pastebi ir ragina keisti šią situaciją, kol netapo per vėlu. To skatinimo reiktų netgi daugiau ir kiekvieną dieną.
„Aš sakiau ir sakysiu: Lietuvos lenkai ir rusai nėra mūsų priešai. Jie – mūsų piliečiai, todėl privalome visi eiti išvien, nelaikyti savęs vienais, o jų „kitais“, – sako Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Susilaukė dėmesio ir naujojo Darbo kodekso tema. Reikia pripažinti, kad kodekso pateikimas visuomenei buvo kiek netikėtas ir per mažai išdiskutuotas, bet, nepaisant šių trūkumų, jis yra būtinas. Prezidentė ragina ir pritaria diskusijoms dėl Darbo kodekso, tačiau perspėja, kad būtina plati diskusija su visais visuomenės sluoksniais, ir tai yra teisinga.
Vaikų, augančių globos namuose, klausimas Prezidentės minimas nebe pirmą kartą. Pateiktas Latvijos pavyzdys ir jos ryžtas atsisakyti šių įstaigų bei visiems vaikams surasti šeimas yra geras pavyzdys ir mums. Prezidentė siūlo ne tik tai. Puikiai visi žinome Lietuvos gyventojų senėjimo problemą – siūlymas permesti resursus iš vaikų globos sistemos į pagalbos teikimą vyresnio amžiaus žmonėms yra toliaregiškas ir sveikintinas. Tai neabejotinai turėtų gulti ant Vyriausybės darbotvarkės stalo.
Kai kas galbūt pasigedo konkrečių prezidentės pasiūlymų konkrečioms problemoms spręsti, pritrūko ir dėmesio žmogaus teisių ir jų apsaugos situacijos įvertinimo, tačiau nepaisant to pranešimas buvo pakankamai platus ir geras.
Jaunimo emigracija, dvigubos pilietybės klausimas, kitų formų su emigravusiaisiais užmezgimas, darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, investicijų stygius, tolesnė ir aktyvesnė kova su korupcija, savanorystės skatinimas, geresnis ir skaidresnis ES paramos lėšų panaudojimas nukreiptas į darbo vietų, pridėtinės vertės kūrimą, vienybės ir pasitikėjimo savo valstybe skatinimas, savižudybių ir patyčių prevencija ir kita – tai savotiška „špargalkė“ Vyriausybei. Dauguma šių nuostatų jau yra įtrauktos ir vykdomos, bet Prezidento pranešimas galėtų tapti tam tikru kelrodžiu, kam reiktų skirti daugiau dėmesio, ką per likusį šios Vyriausybės laiką dar galime padaryti.
„Apibendrindamas Prezidentės metinį pranešimą, laikyčiau jį tiksliu ir savalaikiu – tereikia gerai įsiklausyti ir visiems bus aišku, ką turime daryti. Ne tik politikai – kiekvienas iš mūsų“, – teigia Valentinas Mazuronis.
