Dėl smarkiai išaugusios terorizmo grėsmės ir kitų akivaizdžių šio plano trūkumų Lietuva turėtų atsisakyti jai skirtos pabėgėlių kvotos ir kartu su kitomis ES šalimis siekti, kad būtų sukurtas geresnis planas krizei suvaldyti. Tokios nuomonės laikėsi Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis pirmadienį Darbo partijos iniciatyva sušauktoje Politinėje taryboje.
„Esu tikras, kad prievarta mes tikrai nieko nepasieksime, ne kartą matėme, jog priverstinis pabėgėlių skirstymas atnešė tik dar daugiau problemų: šalyse kilo protestai, dar labiau išaugo pabėgėlių srautai, smarkiai padaugėjo saugumo iššūkių. Be viso to, kai kurios valstybės atsisakė vykdyti tokią ES politiką ir taip pradėtas skaldyti Bendrijos narių vieningumas“, – po uždaro tarybos posėdžio kalbėjo V. Mazuronis.
Darbo partija pasiūlė koalicijos partneriams priimti sprendimą atsisakyti pabėgėlių kvotos, tačiau tokiam žingsniui pasipriešino socialdemokratai. Anot jų, pabėgėlių priėmimas nors ir susijęs su tam tikromis rizikomis, visgi Lietuvai kur kas svarbiau ES narėms parodyti, kad mūsų šalis – patikima partnerė.
„Tokia pozicija mums nepriimtina. Viena yra būti solidariems, padėti šalims viena kitai, o kitkas –tiesiog vykdyti neprotingus reikalavimus ir planus. Vis daugiau ir daugiau šalių pripažįsta, kad dabartinė pabėgėlių skirstymo tvarka yra ydinga ir turi būti kuriamas kitoks planas. Mes irgi taip manome, todėl atsakomybę už priimtus pabėgėlius privalo prisiimti juos ir priimantys politikai“, – sako Darbo partijos pirmininkas.
Darbo partija siūlo Lietuvai laikytis griežtesnės pozicijos Europos Komisijoje ir pasisakyti už tokį planą, kuris numatytų dar griežtesnę išorinių ES sienų apsaugą bei geresnę kontrolę. Privalu atrinkti tikrus karo pabėgėlius nuo ekonominių migrantų. Pastaruosius reikia išsiųsti kuo skubiau į gimtąją šalį, o tikriesiems karo pabėgėliams taikyti „laikinojo prieglobsčio“ sistemą, t. y. priglausti tik tol, kol jų šalyse nėra saugu.
Tarp kitų Politinės tarybos aptartų klausimų – švietimo darbuotojų profsąjungų reikalavimai didinti finansavimą švietimo sričiai ir specialiųjų tarnybų prašymas didinti asignavimus, kurie, pirmiausia, būtų nukreipti į efektyvias kontrterorizmo priemones. Abiem atvejais politinis sutarimas rastas – finansavimas privalo didėti jau nuo kitų metų.
