Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo gruodžio 23 d. Seimo priimtas Žuvininkystės įstatymo pataisas. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis džiaugiasi tokiu prezidentės sprendimu.
„Džiaugiuosi dėl tokio išmintingo prezidentės sprendimo. Šalies vadovė išgirdo ministerijos ir žvejų mėgėjų balsą ir argumentus. Tai teikia vilties, kad daugumos Lietuvos gyventojų interesai bus apginti ir prasidėję teigiami poslinkiai vandens telkinių apsaugos srityje nebus sustabdyti“, – sakė V. Mazuronis.
Aplinkos ministerijos nuomone, Žuvininkystės įstatymo pataisos pakenktų Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai. Seimo priimtos Žuvininkystės įstatymo nuostatos nebuvo suderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.
Vidaus vandens telkinių, kuriuose 2012 m. buvo vykdoma verslinė žvejyba plotas sudarė 48,5 proc. (72,2 tūkst. ha) visų Lietuvos vidaus vandens telkinių ploto (148,7 tūkst. ha). Be Kauno marių, kuriuose nuo 2013 m. verslinė žvejyba uždrausta, atitinkamas plotas sudarytų 45,4 proc. visų vidaus vandenų telkinių ploto.
„Teiginiai apie tariamą nežymų verslinės žvejybos poveikį gėlųjų vandenų telkiniams yra neatitinkantys tikrovės“, – teigė V. Mazuronis.
Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. Lt. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. Lt, t. y. 500 kartų mažiau.
