Aplinkos ministerija pasiūlė šiuo metu pelningai dirbančias 42 urėdijas sunaikinti ir įkurti vieną valstybinę įmonę su 25 padaliniais visoje šalyje. Ekspertai pažymi, jog ši ypatingai skubota ir buldozeriu stumiama „valstiečių“ pertvarka yra ypatingai naudinga ne valstybei ir ne jos piliečiams, o didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms. Monopolizuojant medienos rinką, visą medieną įsigyti Skandinavijos verslininkams bus paprasčiau ir pigiau, nes jie galės be konkurencijos užsitikrinti pageidaujamą medienos kiekį, kurį įsigis mažesne nei rinkos kaina. Dar daugiau abejonių kelia tai, jog vienai iš didžiųjų medienos perdirbimo įmonių vadovauja aplinkos ministro artimas giminaitis.
„Visada palaikiau ir palaikysiu reformas, kurios yra gerai apgalvotos ir paremtos kaštų ir naudos analizės būdu, nes statistika yra puikus lakmuso popierėlis, kuris leidžia įvertinti ar Lietuvai miškų reforma bus ekonomiškai naudinga. Įdėmiai stebėjau aplinkos ministro reformos matmenis, tačiau kuo daugiau domiuosi, tuo daugiau kyla klausimų į kuriuos aplinkos ministras neturi atsakymo ir tik skėsčioja rankomis. Klausantis pasimetusio aplinkos ministro susidaro toks įspūdis, jog inicijuota reforma pateikta neatlikus jokių paskaičiavimų“, – pabrėžė Seimo narys Vytautas Kamblevičius
Ar miškų urėdijos dirba pelningai?
2016 metais urėdijos Lietuvos valstybei sumokėjo 68 mln. eurų mokesčių ir tai sudarė 42 % visų jų gautų pajamų. Tai yra Europoje didžiausi mokesčiai, kuriuos sumoka valstybinis miškų sektorius. Tuo tarpu, kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse valstybinis miškų sektorius yra dotuojamas iš valstybių biudžetų. Negana to, urėdijos miškams auginti vien tik 2016 metais investavo 58,6 mln. eurų Miškingumas nuo 1990-ųjų padidėjo net 10 % ir pasiekė 33,5 %. Jeilio universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą (Environmental Performance Index, sutrumpintai EPI) paaiškėjo, kad Lietuva – septyniolikta iš 132 valstybių pagal bendrą indekso įvertį, tačiau pagal miškų išsaugojimo – pirma.
Lyginant skirtingų šalių miškininkystės efektyvumą plika akimi matoma, jog pajamos, gaunamos iš vieno hektaro miško ploto skiriasi pagal 2015 m. statistinius duomenis kardinaliai: Lietuvoje – 110,9 Eur už ha, tuo tarpu kaimyninėse šalyse, kur valstybinius miškus valdo viena valstybinė monopolistinė įmonė šis rodiklis 25–30 proc. mažesnis: Latvijoje – 84,6 Eur už ha, Estijoje – 80,6 Eur už ha, Švedijoje – 87,1 Eur už ha. Negana to, Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, į valstybines miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos gautos iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo, todėl apskaičiuotasis miškų ekonomikos rodiklis Latvijoje būtų dar kur kas mažesnis nei Lietuvoje.
Užsienio ekspertai pažymi, jog Lietuvos miškų ūkis – sėkminga Lietuvos ekonomikos sritis. Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra didžiausia Europoje – 16,3 procento. Pagal miškų našumą Lietuva patenka į Europos valstybių dešimtuką ir gerokai lenkia Latviją, Estiją, Švediją ir Suomiją.
Kodėl Latvijos miškuose šeimininkauja verslininkai?
Lietuva renkasi Latvijos kelią, kuris ekonomiškai yra nenaudingas valstybei. 1999 m. Latvijos Vyriausybė įkūrė Žemės ūkio ministerijai pavaldžią akcinę bendrovę „Latvijos valstybiniai miškai” (LVM), kuriai pavedė organizuoti ūkinę veiklą valstybiniuose miškuose. LVM ir yra ta viena įmonė, kokią greičiausiai norima sukurti Lietuvoje. Ši valstybės įmonė pati miške ne ūkininkauja, o tik organizuoja konkursus miško kirtimui, medienos pervežimui, miško sodinimui, kelių remontui ir pan. Latvijos miškuose šeimininkauja ne miškininkai, o verslininkai.
Verslininkai daugelį metų Latvijos valstybinius miškus kirto 2–2,5 karto intensyviau nei Lietuvoje, nes įdiegus tokį valstybinių miškų valdymo modelį, Latvijos miškuose nebeliko šeimininko.
Latvijoje miškai tapo tik trumparegišku medienos ir pinigų šaltiniu, kurį norima kuo greičiau suvartoti, tačiau negalvojama visai apie atsodinimą. Latvijos nepasotinamas verslininkų apetitas privedė prie to, jog Organizacija Rainforest Alliance nuo 2010 m. liepos 17 d. sustabdė Latvijos valstybinių miškų FSC sertifikato, pagal kurį buvo sertifikuotas 1,4 mln. ha plotas, galiojimą.
Šiuo metu Latvijoje miškų ir medienos sektoriuose dominuoja stambios įmonės. Lietuvoje yra per 500 medienos perdirbimo įmonių, Latvijoje – apie 20. Pas kaimynus neliko smulkių lentpjūvių, nes medieną „paprasčiau“ įsigyja stambieji medienos perdirbėjai.
Ikea, Kirkilas ir Co
Nesunku prisiminti, jog 2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su tuometiniu Lietuvos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu ir išsakė norą dalyvauti privatizuojant Lietuvos miškus ir, jeigu Lietuva reformuos urėdijas, centralizuojant arba įsteigiant vieną valstybinę įmonę.
2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais. 2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. Pernai IKEA Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje iš viso įsigijo 72.000 ha miško bent už 1,1 mlrd. eurų. Taigi IKEA interesas yra didelis, konkretus ir buvo gana aiškiai išsakytas.
Vietoje 42 urėdijų atsiradus vienai įmonei, stambiosios įmonės taptų pagrindinėmis medienos pirkimo sandėrių žaidėjomis. Jos iškart galėtų pasiūlyti pirkti didelį medienos kiekį už daug mažesnę kainą. Kas gali paneigti, jog verslo grupuotė į vienos įmonės postą pasodins savo žmogų ir sakys, kam ir už kokią kainą parduoti. Tai reiškia, kad valstybė prarastų pelną. Statistika rodo, kad 2016 m. visos 42 urėdijos dirbo pelningai ir net viršijo užsibrėžtą pelno planą.
„Nepritariu šiai skubotai ir ekonominiais skaičiavimais nepagrįstai reformai, kuri yra inicijuota stambių verslo grupuočių, kurios siekia sunaikinti visus Lietuvos miškus ir medienos perdirbimo įmones, veikiančias regionuose. Pritarčiau šiai reformai, jei ji didintų grąžą valstybei ir racionaliai leistų panaudoti užaugintus miškus ar didintų ateities miškų vertę.
Paradoksalu, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas aplinkos ministras Kęstutis Navickas verslininkams atriš visas rankas išnaikinti visus Lietuvos miškus. Prisipažinsiu, man absurdiškai skamba „valstiečių“ partijos deleguoto aplinkos ministro teiginiai, jog jo inicijuota reforma prisidės prie regionų plėtros, nes planuojama atleisti apie 3000 darbuotojų, dirbančių periferijoje.
Tai yra gryniausias politinis dviveidiškumas, nes „valstiečiai“ deklaravo, jog pagrindinis siekis atgaivinti regionus ir didinti užimtumą, tačiau šie pažadai ne tik laužomi, bet daroma priešingai – einama regionų žlugdymo keliu. Man taip pat didelį susirūpinimą kelia „valstiečių“ partijos deleguoti Seimo nariai Kaimo reikalų komitete, kurie turėtų atstovauti kaimo interesus, tačiau visi priešakyje su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku ir su Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku kaip susitarę palaikė urėdijų reformą.
Šis skubotas ir nesakingas aplinkos ministro sprendimas paliks ilgalaikes, skaudžias ir nepataisomas pasekmes Lietuvos visuomenei ir aišku miškams“, – pažymėjo Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
