Nemalonu vasaros vakarą perskaityti krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasisakymą, kad bedarbis netinka kariuomenei. „Lietuvos kariuomenė nėra perauklėjimo įstaiga. Auklėti reikia šeimoje, mokykloje, visuomeninėse organizacijose. Jeigu bedarbiai netinka darbui, tai kodėl jie turi tikti kariuomenei? Nevykėlių kariuomenės tikrai nereikia“, – šitokiu leptelėjimu ministras apibūdino bemaž pusantro šimto tūkstančio šiuo metu darbo ieškančių Lietuvos gyventojų.
Nustebino inteligento ir save socialiai atsakinga partija vadinančios vieno iš vadovų pasisakymas – juk kvalifikuoti ir motyvuoti jauni žmonės darbo netenka nebūtinai dėl savo kaltės. Gal ministras nežinojo, bet Darbo biržoje dauguma jaunų žmonių užtrunka ne ilgiau keturių mėnesių.
Deja, naktinių mokesčių reformatorių, biurokratiškai ir buhalteriškai skaičiavusių žmonių likimus veikėjų (sunku juos pavadinti politikais, nes matė ne perspektyvą, bet vienų metų biudžetus) dėka Lietuvoje įsivyravo požiūris, kad darbo neturi tik nevykėliai ir tinginiai.
Kasdien ne vienas žmogus praranda darbą ir tampa bedarbiu ne todėl, kad jis tinginys ar nevykėlis, o todėl, kad šiandienos verslo darbo pasaulis yra labai mobilus ir susiduria su daug nenumatytų iššūkių – politiniais kaimynų sprendimais, šaltais orais ar netikėtom kiaulių maro epidemijomis ir dar šimtais kitų netikėtumų.
Tik priminsiu ministrui, kad, deja, bet šiandienos jaunimas negauna paskyrimų kaip buvo jo jaunystės laikais ir jie turi konkuruoti darbo rinkoje su patirties turinčiais. Sunku, bet jie stengiasi ir dauguma jų dirba.
O XXI a. kariuomenė (kokia tikiu ir yra Lietuvos kariuomenė) ne tik moko paklusti komandoms, bet yra ir pavyzdiniu Ugdytoju, geriausia patriotiškumo ir motyvacijos mokykla – bent tokiu kaip Vakarų šalių kariuomenės. Juk ne paslaptis, kad daugiausiai startuolių Izraelyje sukuria būtent kariuomenėje išugdę ir psichologiškai sustiprėję jaunuoliai. Visi ekspertai pripažįsta, kad kariuomenėje išmokti bendruomeniškumo, komandinio darbo, susikaupimo ir sprendimų priėmimo įgūdžiai labiausiai padeda kurti naujus verslus ir naujas darbo vietas.
Kažkodėl krašto apsaugos ministras įsivaizduoja kitaip – kad kariuomenėje jaunimas bus pasiruošęs ginti Tėvynę „be sąmonės“, be motyvacijos lyg zombiai?
Ministre, apsispręskite – ar kariuomenė mes suprasime tik kaip prievolę, ar kaip neatsiejamą valstybės ir visuomenės dalį, kuri ugdo ir lavina žmogų bei formuoja jo atsakomybę tėvynei?
Seimo Darbo partijos frakcijos narys
Vytautas Gapšys
