Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
Vytautas Gapšys
Valstybės kontrolei pradėjus nuodugniau analizuoti dabartinės Vyriausybės veiklą, paaiškėjo, kad iš visų idėjų, kuriomis taip gyrėsi premjeras Andrius Kubilius, išėjo šnipštas. Vyriausybės iniciatyvos nepasiekė savo tikslų ir nedavė apčiuopiamų, teigiamų rezultatų. Tai patvirtina pastaruoju metu gausiai pasipylusios valstybės auditorių ataskaitos.
Nors A. Kubilius iš Seimo tribūnos gyrėsi, kad apie jo sukurtą ekonomikos skatinimo planą ateityje bus rašomi vadovėliai, Valstybės kontrolės ataskaita byloja ką kitą. Valstybės auditoriai konstatavo, kad „Vykdytos ekonomikos skatinimo plano priemonės neturėjo tokio poveikio Lietuvos ekonomikai, kuris būtų leidęs stabilizuoti 2009 m. pradžioje buvusį nedarbo lygį, įmonių bankrotų skaičių, emigracijos srautą, nes šie rodikliai iki 2009 m. pabaigos gerokai išaugo, o veikiančių ir įregistruotų naujų ūkio subjektų skaičius, lyginant su 2008 m., sumažėjo“.
Vargu, ar su krizės padariniais nuo ryto iki vakaro kovojantis A. Kubilius turėjo laiko ir noro susipažinti su valstybės auditorių išvadomis, bet to, ką jam iš Seimo tribūnos nuolat kalba Darbo partijos parlamentarai, kartu su kitomis opozicinėmis partijomis, jis negalėjo negirdėti, nes pats dažniausiai būdavo plenarinių posėdžių salėje.
„Ekonomikos skatinimo priemonių Vyriausybė nesiūlo. Biudžeto karpymo, nesiūlant ekonomikos gaivinimo priemonių, negalima pateisinti. Kol nesukursime sąlygų pelningai ūkinei veiklai, skolintis galime ir su mažais procentais, ir visai be jų, bet tai nepadės. Pagrindinis valdžios uždavinys turėtų būti didinti mūsų verslininkų veiklos konkurencingumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose“; „Nėra aiškių apibrėžimų, kaip bus įveikta emigracijos iš Lietuvos problema. Kas bus, kai lietuviai masiškai pradės išvykti iš savo tėvynės, ir neturėsime progos jų susigrąžinti“. Tai ne žodžiai iš Valstybės auditorių ataskaitų, tai Darbo partijos frakcijos narių įspėjimai, pasakyti prieš pusantrų, ar net dvejus metus, svarstant valdančiųjų idėjas. Deja, į visus šiuos įspėjimus anuomet valdantieji numojo ranka. Lygiai tą pati jie daro dabar, kai šiuos žodžius pakartoja auditoriai.
Kas nors gali pasakyti, kad tai tėra vienas pavyzdys, už kurio opozicija bando užsikabinti, norėdama pagrįsti savo žodžius. Tačiau tikrovėje tokių pavyzdžių apstu: Valstybės kontrolės ataskaita dėl akcizo mokesčio administravimo, dėl gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, dėl Žemės ūkio ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijų finansinio audito — visos jos, kartais žodis žodin pakartoja tai, apie ką darbiečiai kalbėdavo Seime ir apie ką įspėdavo Vyriausybės narius.
Tačiau valdantieji nenori girdėti nei darbiečių, nei kitų opozicinių partijų, nei valstybės auditorių įspėjimų. Šventai tikėdamas savo teisumu, A. Kubilius valdomas buldozeris lekia prie bedugnės krašto, už kurio — šalies bankrotas ir žmonių nuskurdinimas.
2010-10-08
