Giedrė Gorienė
Penkeri metai Lietuvos Prezidento kadencijos, vieneri R.Pakso prezidentavimo metai, apkalta, vėl penkeri metai Lietuvos Prezidento krėsle. Kitaip sakant, dešimt metų „adamkizmo“, per kurį ir nusirito Lietuva…
„Lietuvą valdo žydrųjų albinų klubas“, – prieš iškrisdamas iš viešbučio devinto aukščio lango, savo draugams pasakė VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas.
Dabar – vieneri D.Grybauskaitės prezidentavimo metai, ir – vėl apkalta? O kas į D.Grybauskaitės vietą bus stumiamas dabar? Vėl V.Adamkus? Žiūrint pastarojo meto jo aktyvumą, tokį įspūdį iš tiesų galima susidaryt.
Tačiau V.Adamkus – jau „metuose“, ir todėl akivaizdu, kad D.Grybauskaitei pakaitalas numatytas turbūt ne jis.
Stebint pastarųjų savaičių žiniasklaidos pranešimus ir reportažus, vis labiau stiprėja įspūdis, kad klojamas pamatas Prezidentės Dalios Grybauskaitės apkaltai. Žiniasklaida po mažu „užsikuria“. Ne, ne „užsikuria“, bet pamažu yra „užkuriama“. Įjungiamas pirmas bėgis. Tai – pirminė propaganda. Nuomonės suformavimas. Kad Dalia Grybauskaitė, kaip Lietuvos Prezidentė, netinkama.
Kodėl? Kam ir dėl kokių priežasčių neįtiko Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kad JAV (V.Adamkus – ištikimas ir atsidavęs JAV interesų gynėjas, kuriam JAV interesai visad buvo svarbesni nei Lietuvos) ir šitai valstybei padlaižiaujantis klanas (pinigėliai už „spalvotąsias“ revoliucijas, už kovas „su terorizmu“ – ne vienas milijonas ir ne du) nori šią Prezidentę pakeisti kitu asmeniu?
Priežastis – slapti CŽV kalėjimai
Kai 2003-2004 metais iš Prezidento posto buvo verčiamas Rolandas Paksas, vienas buvęs CŽV pareigūnas, ypatingai aktyviai dalyvavęs Prezidento apkaltoje, mano paklaustas, kodėl yra verčiamas R.Paksas, atsakė: „kad būtų užbaigti neužbaigti darbai“.
Kai po R.Pakso apkaltos V.Adamkus tapo Prezidentu (po to, kai „užlūžus“ Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuteriams, pralaimintis rinkimus V.Adamkus tapo pirmaujančiu) ir pradėjo važinėti į Ukrainą ir Gruziją bei rūpintis prezidentų rinkimais tenai, aš pagalvojau, kad tie nebaigti CŽV darbai yra geopolitika – savų prezidentų pasistatymas Gruzijoje ir Ukrainoje su V.Adamkaus pagalba. Tačiau praėjusių metų spalio 20 d. paaiškėjo, kad tos V.Adamkaus kelionės į Gruziją ir Ukrainą buvo tik nedidelė „neužbaigtų darbų“ dalis. Po visu tuo slypėjo kur kas rimtesni dalykai. Kokie?
Praėjusių metų spalio 20 d. Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos konferencija tapo „bomba“, privertusia klaną pirmą kartą rimtai pagalvoti apie priešlaikinius dar vieno Lietuvos Prezidento rinkimus.
Tą dieną Prezidentė išdrįso viešai pasakyti, jog ji turinti „netiesioginių įtarimų, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas“.
Tuomet, spalio 20 d., Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė: „Netiesioginių įtarimų turiu ne tik aš, bet ir tarptautinė visuomenė. Keliaudama po užsienį, būdama Briuselyje, girdėjau tik vieną klausimą – ne abejonę, ar jis buvo, bet tik klausimą. Vakarai neabejoja, kad tai galėjo būti. Klausimas buvo tik kaip reaguos Lietuva ir ką darys“.
Kilus skandalui, Seime buvo sudaryta komisija, kurioje parodymus davė ir atstatydintas Prezidentas Rolandas Paksas.
Kaip jis sakė „Karštam komentarui“, jam einant LR Prezidento pareigas, tuometinis VSD vadovas Mečys Laurinkus paklausė R.Pakso, ar jis pritartų slapto CŽV kalėjimo statybai Lietuvoje. Į tai Prezidentas R.Paksas atsakė: „Jokiu būdu“. O netrukus buvo užvestas Prezidento R.Pakso apkaltos buldozeris.
Dabar gi istorija, atrodo, kartojasi. Rugpjūčio 8 d. per LTV buvo suteiktas brangus sekmadienio vakaro eterio laikas (33 min.) kadenciją baigusiam prezidentui V.Adamkui. Televizijos programa vėlavo 20 minučių, nes Valdas Adamkus piktinosi Lietuvoje eskaluojamu slaptų CŽV kalėjimų skandalu, neigė tokio kalėjimo buvimo faktą, o taip pat piktinosi kryptį pakeitusia D.Grybauskaitės užsienio politika ir vadino ją „bekrypte“.
V.Adamkaus kalboje jautėsi labai aiški potekstė, panaši į šantažą, – jei tu, Dalia Grybauskaite, neatsikvošėsi ir nepakeisi užsienio politikos krypties, o taip pat, jeigu nenustosi eskaluoti slapto CŽV kalėjimo temos, tai būsi išversta iš Lietuvos Prezidento posto taip, kaip kad buvo išverstas Rolandas Paksas, ir išeisi su vilko bilietu rankoje. T.y. Lietuvoje į jokius renkamus postus tu negalėsi niekada gyvenime pretenduoti.
Informacija „nutekėjo“ iš JAV
Apie tai, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, pirmieji paskelbė JAV televizijos „ABC News“ žurnalistai. Šią informaciją jie paskelbė remdamiesi JAV žvalgybininkais.
Pasak „ABC News“, buvę JAV žvalgybininkai papasakojo, jog kalėjimas aštuoniems įtariamiesiems teroristams Lietuvoje buvo įrengtas po 2001 m. rugsėjo 11-osios.
Iš pradžių slaptiems kalėjimams įsteigti esą buvo parinkti Tailandas, Rumunija, Lenkija, Marokas ir Afganistanas, tačiau nuspręsta į programą įtraukti ir kurią nors buvusią Tarybų Sąjungos valstybę.
„ABC News“ pranešė, kad buvęs žvalgybos pareigūnas, dalyvavęs programoje, sakė, kad Lietuva sutiko turėti kalėjimą, nes norėjo geresnių santykių su JAV. Paklaustas, ar tuometinio prezidento Dž.Bušo administracija ar CŽV siūlė kažką mainais, pareigūnas atsakė: „Mums nereikėjo. Jiems buvo malonu turėti mūsų prielankumą“.
JAV televizijos „ABC News“ gauti skrydžių duomenys rodo, kad lėktuvais buvo skraidomi terorizmu įtariami asmenys į Lietuvą, Tailandą, Afganistaną, Lenkiją, Rumuniją, Maroką ir Gvantanamą bei atgal. Pareigūnai „ABC News“ sakė, kad CŽV pasirūpino, jog Europos aviacijos pareigūnams būtų pateikti suklastoti skrydžių planai.
Vokietijos žurnalas „Spiegel“, remdamasis užsienio publikacijomis, rašė, jog Lietuvoje slaptas CŽV kalėjimas veikė iki 2005 metų. Jis buvo uždarytas 2005 metų pabaigoje, kai Amerikos žiniasklaida prabilo apie slaptus CŽV kalėjimus Europoje.
Pasak „Spiegel“, Lietuvoje veikusiame slaptame CŽV kalėjime buvo laikomi aštuoni itin svarbūs „aukštesnio rango“ kaliniai, kuriuos tardant buvo naudojami „specialūs tardymo būdai“, pavyzdžiui, panardinimas į vandenį.
„Spiegel“ cituoja anoniminį CŽV agentą, kuris teigęs, jog Lietuvos Vyriausybė, pritarusi slapto kalėjimo veikimui, vėliau nereikalavo jokios kompensacijos: „To ir nereikėjo. Jie džiaugėsi, kad dabar buvome pašnekovai“.
Pasak „Spiegel“, Lenkijoje, netoli Šymanio, taip pat buvo slaptas CŽV kalėjimas. Jame terorizmu įtariamas vienas asmuo 2003 metų kovo mėn. po vandeniu buvo panardintas 183 kartus.
Tuo metu, kai Lietuvoje, pasak „ABC News“, veikė slaptas CŽV kalėjimas, Lietuvos Prezidento pareigas ėjo Valdas Adamkus.
Kyla klausimas: ar tie „neužbaigti darbai“, dėl kurių su tokiu didžiuliu buldozeriu iš Prezidento posto buvo išverstas Rolandas Paksas, negalėjo būti slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje?
Po rugpjūčio 8-osios V.Adamkaus išpuolio per LTV prieš D.Grybauskaitę, galima susidaryti prielaidą, kad taip ir galėjo būti.
„Tyrimas dėl CŽV kalėjimo – Lietuvos nelaimė“
Taigi, kas rodo, kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo būti? Visų pirma pernelyg nesveika Valdo Adamkaus reakcija į Generalinės prokuratūros tyrimą. Jis žūtbūt stengėsi paneigti, kad toks kalėjimas galėjo būti.
„Tai yra Lietuvos nelaimė“, – paklaustas, kaip vertina neslopstantį ažiotažą dėl CŽV kalėjimo ir prokuratūros atliekamą tyrimą, LTV laidai „Savaitė“ atsakė Valdas Adamkus.
Atsakydamas į šį klausimą, V.Adamkus ironizavo ir kalbėjo lyg koks A.Valinskas.
„Nelaimė todėl, kad kažkas statė ir turėjom teroristus atsivežę čia, ir čia pat, Turniškėse, mano gyvenamojoje pašonėje, juos laikėme“, – ironizavo V.Adamkus. Galiausiai, matyt, prisiminė, kad šio brangaus eterio tikslas – paneigti slapto CŽV kalėjimo egzistavimą, greitai surimtėjo.
„Škia, aš tvirtinau ir tvirtinu šiandieną jums ir visiems Lietuvos žmonėms, man niekas neįrodė, kad tie kalėjimai buvo, kad mes turėjom atvežtų iš Gvantanamo, reiškia, kalinių ir galiu išvadą daryti ir galiu drąsiai Lietuvos žmonėms pasakyti – tokio kalėjimo Lietuvoje nebuvo“, – rimtu veidu aiškino V.Adamkus.
Lygiai tokiu pačiu rimtu veidu jis, duodamas Lietuvos Prezidento priesaiką, dar 1998 metais prisiekė tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms, pažadėjo supurtyti Lietuvos teismų sistemą, tačiau per 10 savo prezidentavimo metų V.Adamkus taip ir nespėjo savo pažadų įgyvendinti – nebuvo kada. Mat nuolatinės kelionės į gruzijas ir ukrainas bei tai, kas tokie turi būti šių šalių prezidentais, buvo svarbiau, negu pati Lietuva.
Tačiau grįžkime prie CŽV kalėjimo Lietuvoje. Kilus slapto CŽV kalėjimo skandalui Lietuvoje, Seimas ilgai spardėsi, ir tik vėliau, tarsi išprievartautas, sutiko sudaryti komisiją šiam faktui ištirti. Galiausiai Seimo komisija priėmė tokias išvadas, apie ką mūsų senoliai sakydavo – „nei velnias, nei gegutė“. Tai yra, Seimo komisija nustatė, kad apie slapto CŽV kalėjimo buvimą nieko nenustatė. Tiksliau – konstatavo, kad buvo tik sąlygos slapto CŽV kalėjimo įkūrimui Lietuvoje.
Tuomet daug kas gūžčiojo pečiais ir kraipė galvas: kas galėjo padaryti įtaką komisijai, kad ši priimtų būtent tokias išvadas?
Beje, jeigu prisimenate, tiek Seime svarstant pačios komisijos sudarymą, tiek svarstant komisijos išvadas, labiausiai dėl šio klausimo „draskėsi“ socialdemokratai.
Tai va – po V.Adamkaus interviu LTV, dėlionės detalės susidėliojo į savo vietas. V.Adamkus prasitarė, kad Seimo komisija, atvykusi pasikalbėjusi su a.a.prezidentu A.Brazausku (Socialdemokratų partijos garbės pirmininku), buvo pakviesta ir į svečius pas V.Adamkų, kur kalbėjosi pusantros valandos.
Tarp kitko – „ABC News“ minimu slapto CŽV kalėjimo veikimo Lietuvoje laikotarpiu, Lietuvos Prezidento pareigas ėjo V.Adamkus, o Ministro Pirmininko – iš pradžių A.Brazauskas, vėliau – G.Kirkilas (socialdemokratų valdymo laikotarpis).
„Visi jie (komisijos nariai – KK) kalbėjosi su amžinatilsiu prezidentu A.Brazausku. Aš ta proga pasikviečiau juos pas save. Pusantros valandos nuoširdžiai, nuodugniai kalbėjom apie tą problemą“, – savo interviu LTV kalbėjo V.Adamkus.
Taigi, argi ne po šio pusantros valandos trukmės pokalbio pas V.Adamkų Seimo komisija ir priėmė tokias „neįgalias“ išvadas – kad buvo tik sąlygos slaptam CŽV kalėjimui veikti, tačiau apie patį CŽV kalėjimo faktą komisija nepasisakė?
V.Adamkus ir jo šeimininkai iš JAV tokiomis išvadomis, atrodo, buvo pakankamai patenkinti.
„Seimas užbaigė darbą ir – milžiniška tyla. Nei galutinių išvadų paskelbta, kaip niekur nieko nebuvę. Visi užmiršo ir, taip sakant… Užmiršo – dėkui Dievui“, – atrodo, jau džiaugėsi V.Adamkus tyla dėl slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje.
Kaip V.Adamkus „durnių įjungė“
Kalbėdamas apie slaptą CŽV kalėjimą, V.Adamkus akivaizdžiai buvo nenuoširdus. O vienu momentu, matyt, per daug įsijautęs į „nieko negirdėjusio ir nežinančio“ vaidmenį, net „persūdė“ – apsimetė, kad nėra matęs jokių nei Lietuvos, nei užsienio žiniasklaidos reportažų apie tai, kad slaptas CŽV kalėjimas galimai veikė slaptame (registre net neįregistruotame) VSD pastate Antaviliuose. Ir turbūt manydamas, kad Lietuvos „runkeliai“ yra pakankamai kvaili (jeigu net dešimt metų Daukanto aikštėje leido šeimininkauti tam, kuris pirmą kadenciją į Prezidento postą atėjo per „šlepetes“, o antrą kadenciją – per sugedusius VRK kompiuterius), LTV žiūrovams pateikė tokį klaidinantį, ironišką pavyzdį.
„Kada aš sužinojau, kad kalėjimas mano pašonėje yra, mes nuvažiavom čia tuos keletą kilometrų į pušyną, ir įvažiuojam į tą vietą, kur tas kalėjimas yra. Žiūriu, kad tai yra tas pats Valstybės saugumo departamento mokymo centras, kur iš visos Lietuvos mūsų pareigūnai yra apmokomi. Buvau ten ne vieną kartą – tris ar keturis kartus. Pasižiūrėjau, aplink niekur nepasikeitę. Reiškia, labai atvirai klausiu: „Parodykit man tas kameras, tas grotas, reiškia, kur tie teroristai atvežti yra laikomi, ar buvo laikomi, ir pan. Tai visi susižvalgė vienas į kitą ir sako: „Prezidente, tokių dalykų nėra“. Sako, taip, kameros yra – pažiūrėkit į kampą, čia yra „monitoringo“ (stebėjimo – KK vert.) kamera vienam kampe, kitam kampe kita, iš lauko yra „monitoring“, reiškia, sekimo kameros. Tai, sakau, apie ką jūs kalbat, klaidinat Lietuvos visuomenę.
Jeigu tuo požiūriu žiūrint, tai aš dešimt metų Prezidentūroje gyvenau kameroje, nes, reiškia, koridoriuose, kabinetuose kai kuriuose, reiškia, visur buvo pilna „monitoring“ tų kamerų. Yra tvarkoje. Aš pilnai suprantu, kad tam tikrose įstaigose, vietose tokios kameros turi būti. Bet nepaversti tai vos ne kriminaliniu nusikaltimu, kur reikia atsiprašyti pasaulį, neturint jokio absoliučiai įrodymo, o tik prileidžiant, kad „girdėjom, kad tai būtų“, – „įjungęs durnių“ ir pateikdamas pavyzdį visiškai ne iš tos „operos“, kalbėjo V.Adamkus.
Ir galiausiai jis išsakė tai, kas guli jam ant širdies – ogi tai, kad prokuratūra nesiliauja ieškojusi CŽV kalėjimų Lietuvoje.
„Viskas buvo ramu ir staiga kažkam parūpo, kad tą klausimą vėl iškelti, vėl visuomenę suerzinti. Tai mano klausimas, kas, ar prokuroram pritrūko darbo, kad visą tą medžiagą reikia permesti prokuroram? Tai ką darė Seimo komisija?“ – prokuratūros atliekamu tyrimu ir iš naujo kilusiu ažiotažu dėl slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje piktinosi V.Adamkus.
Jeigu A.Brazauskas, prokuratūrai tiriant viešbučio „Draugystė“ privatizavimo bylą, atvyko į apklausą prokuratūroje, tai V.Adamkus, jei prokurorams kiltų klausimų, tiriant slapto CŽV kalėjimo bylą, į prokuratūrą apklausai vykti nesirengia.
Kalbėdamas per LTV, V.Adamkus pareiškė, kad, jeigu prokurorai turėtų klausimų, jie gali atvykti pas V.Adamkų į Turniškes „pasikalbėjimui, kavai“, ir jis prokurorams pasakytų tą patį – kad Lietuvoje jokio slapto CŽV kalėjimo nebuvo ir jokie teroristai čia nebuvo kankinami.
Atrodo, dėl to V.Adamkus – labai tikras. Tačiau jau po sekundės kitas V.Adamkaus atsakymas ta pačia tema sukėlė abejonių, ar V.Adamkus, kalbėdamas apie slaptą CŽV kalėjimą, buvo nuoširdus.
Atsakymas su gilia potekste
Taigi, ką tokio pasakė V.Adamkus, kad staiga visas jo slaptų CŽV kalėjimų neigimo „tvirtumas“ subyrėjo į šipulius?
„Nežinant visų detalių, o žvalgyboje tokiuose santykiuose pasaulis, man atrodo, žino tiktai dalelytę tikros tiesos, ir aš manau, kad nėra reikalo visiems viską žinoti.
Tokiose, taip sakant, skaudžiose, jautriose vietose kartais bandoma manipuliuoti, kartais specialiai yra paleidžiama viena kita žinelė tam tikrais sumetimais, taip, kad čia aš nesileisiu į bet kokias analizes, kadangi aš jų nežinau“, – į klausimą, kaip šis skandalas paveiks Lietuvos ir JAV santykius, atsakė V.Adamkus.
Atkreipkite dėmesį į V.Adamkaus pasakymą: „…žvalgyboje tokiuose santykiuose pasaulis, man atrodo, žino tiktai dalelytę tikros tiesos, ir aš manau, kad nėra reikalo visiems viską žinoti“.
Štai čia Valdas Adamkus ir prasimetė. Štai tuo buvo pasakyta, kad tai – kas buvo išmesta į viešą erdvę dėl slaptų CŽV kalėjimų, yra tik maža dalelytė tiesos, ir „nėra reikalo visiems viską žinoti“, t.y., slapti CŽV kalėjimai – JAV Prezidento administracijos ir CŽV, o ne mūsų, Lietuvos „runkelių“, reikalas.
Kitas V.Adamkaus sakinys – taip pat leidžiantis susimąstyti: „Tokiose, taip sakant, skaudžiose, jautriose vietose kartais bandoma manipuliuoti, kartais specialiai yra paleidžiama viena kita žinelė tam tikrais sumetimais“.
Ką tai gali reikšti? Kad pati JAV, tiksliau – pačios JAV Centrinė žvalgybos valdyba, specialiai „nutekino“ dalį informacijos apie slaptą CŽV kalėjimą į JAV televiziją, tikėdamasi taip pašantažuoti Lietuvos Prezidentę D.Grybauskaitę, nemanydama, kad šitas „smulkus šantažas“ išsivynios iki rimto tyrimo prokuratūroje.
Gali būti, kad JAV slaptosios tarnybos, Lietuvoje iki šiol elgdavusios kaip savo kieme, po D.Grybauskaitės inauguracijos Lietuvoje jau nebegalėjo elgtis kaip savo smėlio dėžėje, be to, pajuto visai kitą užsienio politikos kryptį – kad D.Grybauskaitė jau nebus Amerikos vasalė (koks JAV vasalas buvo jos pirmtakas) ir „Figaro“ vaidmens atlikėja („Figaro, šen! Figaro, ten!“), taigi, vos tik pašvilpus, nelakstys po gruzijas, o pirmiausia rūpinsis Lietuva ir jos žmonėmis; be to, kilus vežėjų problemai (kilometrinėms eilėms prie Rusijos sienos), nepasididžiavo ir paskambino Rusijos prezidentui D.Medvedevui. Todėl, matyt, buvo nutarta D.Grybauskaitę pamokyti – šliūkštelėti informacijos dozę į JAV žiniasklaidą, o tada žiūrėti: susiprotės, mesim gelbėjimo ratą, nesusiprotės, nuskandinsim – pažiūrėsim, kaip šita išdidi ponia Europos bendrijoje apie slaptus CŽV kalėjimus pasiaiškins.
Tuo tarpu D.Grybauskaitė sureagavo kaip tikra valstybės vadovė.
„Jeigu taip buvo, Lietuva turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę ir atsiprašyti bei pareikšti, jog niekada to nebus. Niekada negalima Lietuvos dėl jokių kitokių interesų statyti į padėtį, kuomet Lietuva gali tapti tarptautinių teroristų taikiniu“, – praėjusių metų spalio 20 d. pasakė Dalia Grybauskaitė.
Taigi bumerangas, paleistas į Lietuvą iš JAV, sugrįžo į jas pačias atgal. Ir sugrįžo tokiu greičiu ir tokiu smūgiu, kad, akivaizdu, V.Adamkaus laikais suklestėjęs klanas jau nemato kitos išeities, kaip tik rengti apkaltą šitam klanui į paširdžius smogusiai LR Prezidentei.
V.Adamkus interviu – paruošiamoji galimai būsimos apkaltos D.Grybauskaitei dalis. Kaip žinia, iš pradžių reikia suformuoti atitinkamą nuomonę, o tada galima jau ir griebti jautį už ragų.
Kaip žinia, per Prezidento rinkimus V.Adamkus balsavo už socialdemokratų kandidatą A.Butkevičių.
Balsuojant dėl parlamentinio tyrimo slaptam CŽV kalėjimui tirti, tokiam tyrimui labiausiai priešinosi socialdemokratai. Išvadas darykite patys.
Nepatinka užsienio politika
Savo interviu LTV televizijoje V.Adamkus labai apgailestavo dėl atšalusių Lietuvos ir Gruzijos santykių. Štai, Gruzija net kažkokį kurortinį bulvarą pavadino V.Adamkaus vardu, o dabartiniai Lietuvos vadovai kažkaip šaltai žiūri į Lietuvos ir Gruzijos santykius.
V.Adamkaus potekstė interviu buvo labai aiški: Dalia, kol laikas, keisk užsienio politikos kryptį.
Štai ir Amerikos valstybės sekretorė Hilary Klinton praėjusį mėnesį buvo nuvažiavusi į Gruziją, ir Europos Sąjungos įgaliotinė Ketrin Ešton. O mūsų Dalia Grybauskaitė nevažiuoja. „Tai kaip Lietuva atrodo tokiame kontekste?“ – LTV klausė V.Adamkaus.
„Tai yra puikus rodiklis mūsų užsienio politikos vairuotojams, kad pasižiūrėkit, kas aplink darosi, ir, jeigu ir buvot sugalvoję pakeisti, reiškia, pažiūrą su ta valstybe, su tuo regionu, dar yra pakankamai laiko pakeisti tai“, – V.Adamkus bandė atstatyti D.Grybauskaitę į savo vykdytos užsienio politikos vėžes.
Pasak V.Adamkaus, neskirdama pakankamai dėmesio Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai, Lietuva tame Rytų Europos regione praranda įtaką, „arba poziciją, kurią mes buvom užėmę ir buvom pripažinti“.
V.Adamkus taip pat kritikavo „pragmatišką“ politiką Lietuvos santykiuose su Rusija. Jis pripažino, kad konfrontacijos su Rusija Lietuvai nereikia, tačiau „dėl tos pragmatikos (kokios? – KK) atsisakyti pagrindinių vertybių (? – KK), atsisakyti praeities (? – KK), užmiršti, kas buvo (? – KK), vien tik todėl, kad galėtume turėti naudos, arba net iki to daeiti, kad atsiklaupti ant kelių ir prašyti naudos, reiškia, pasigailėkit mūsų (? – KK), aš su tuo nesutinku ir aš manau, kad Lietuvai to nereikalinga“.
Taigi, vienas sakinys, o jame – net penki nežinomieji, kažkokie „iksai“, dėl kurių kaltinama mūsų Prezidentė, tačiau kuo konkrečiai kaltinama, taip ir neaišku. Nors kaip dvigubas – Lietuvos ir JAV – pilietis Valdas Adamkus, atrodo, turėtų puoselėti ir demonstruoti demokratines vertybes, tačiau ši jo kalba – tarsi senų, tarybinių „troikos“ teismų kaltinamasis aktas: mes nusprendėme, kad esi tėvynės išdavikas, ir esi nuteisiamas mirties bausme sušaudant.
Dabar – panašios analogijos: esi kalta, kad išdavei Lietuvą, todėl būsi nuteista, atimant iš tavęs Prezidento postą. Kada, kur, kokiu būdu, kokie įrodymai – nesvarbu. Kuo mažiau visuomenė žinos, tuo lengviau bus galima įvykdyti politinę egzekuciją.
V.Adamkus sakė nesuprantąs, kokia šiandien Lietuvos užsienio politika. Ir ne tik jis. „Manau, daugelis šiandien negali pasakyti, kokia yra ta dabartinė užsienio politika. Ir sakau ne tiktai savo nuomonę, bet ir žmonių, dirbančiųjų toje srityje, vykdančių tą užsienio politiką. Nes girdėjau pasisakymų, kad praktiškai negaunama atsakymų į tuos klausimus, kurie mums reikalingi, dirbant toje srityje. Aš pats atsakymo į klausimą, kokia šiandien yra užsienio politika, atsakymo neturiu“, – kalbėjo V.Adamkus.
Paklaustas, ar nemato jokių aiškių prioritetų, V.Adamkus atsakė: „Prileidžiu, kad yra tiktai vienas tikslas – bet kokia kaina išeiti ir pasakyti: „Štai, po kelių dešimtmečių – koks lūžis mūsų užsienio politikoje su Rusijos kaimynu! Esam vėl draugai, bučiuojamės, glėbesčiuojamės. Ir štai yra didelis laimėjimas“. O kokia kaina tai yra pasiekta?…“
Politinė nepriklausomybė pagal V.Adamkų
„Nenoriu būti blogai suprastas, bet mano yra toks įsitikinimas, kad energetinė nepriklausomybė yra politinė valstybės nepriklausomybė. Ir štai mes šiandien atsidūrėm ant tos ribos, kad, reiškia, mūsų politinė nepriklausomybė gali vienu mygtuko paspaudimu diktuoti tai, kas kitiems bus naudinga, o mums nenaudinga. Lietuvą suparalyžiuoti nereikia nei tankų, nei lėktuvų, nei bazių iš kurios nors valstybės mums nelabai draugiškos. Užtenka sutvarkyti, reiškia, ekonominiu spaudimu ir mes, reiškia, sugniušim. Ir tikrai nenorėčiau, kad to pasekoje važiuotume į Maskvą atsiklaupę ir parvežtume į Lietuvą kitokią saulę“, – savo interviu LTV laidai „Savaitė“ sakė kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, kurio valdymo laikotarpiu Lietuvos naftos perdirbimo įmonė „Mažeikių nafta“ buvo beveik veltui atiduota amerikiečių kompanijai „Williams“, šios firmos veiklai Lietuvoje suteikiant visišką imunitetą.
Kaip yra rašyta spaudoje, „Mažeikių naftos“ pirkimo-pardavimo sutartyje įmonės pirkėjas – amerikiečių kompanija „Williams“ buvo atleistas nuo bet kokios atsakomybės (įskaitant ir baudžiamąją), kuri galėtų būti taikoma dėl „Williams“ nepagrįstų ar galimai neteisėtų veiksmų, valdant „Mažeikių naftą“.
Turint tokį nebaudžiamumo imunitetą, kaip buvo nustatyta, iš „Mažeikių naftos“ lėšų buvo apmokamos net prostitučių paslaugos amerikiečiams, o, kaip nustatė Seimo komisija, apskritai „Williams“ valdymo „Mažeikių naftoje“ metu valstybei buvo padaryta šimtamilijoninė žala.
Pasiklausius Valdo Adamkaus, galima suprasti, kad tikroji Lietuvos politinė nepriklausomybė – tai JAV aferistų lobimas Lietuvos piliečių sąskaita, įskaitant apmokėjimą iš Lietuvos kišenės už prostitučių draugams iš Amerikos paslaugas. Ir ne tik – kaip rodo „Karšto komentaro“ turimi „Williams“ atstovų susirašinėjimo dokumentai su vienu parlamentaru, kai kurie „Williams“ „Mažeikių naftos“„valdytojai“ Lietuvos žmonių sąskaita, dėl specialiai padidintų kuro pirkimo kainų, per dieną uždirbdavo nuo 350 000 JAV dol. iki 450 000 JAV dol. Tuomet lito ir JAV dolerio kursas buvo 1:4, o tai reiškia, kad Lietuvos žmonės, permokėdami už kurą, kas dieną mūsų draugų amerikiečių buvo apvagiami nuo 1,4 mln. iki 1,8 mln. Lt, t.y. nuo 42 iki 54 milijonų litų per mėnesį.
Ar tai, pagal V.Adamkų, ir yra tas, ką jis vadina „politine energetine nepriklausomybe nuo rusų“?
O gal tiksliau tokią „politinę nepriklausomybę“ būtų galima pavadinti kitaip – į milijonais išklotą rojų joti ant lietuvio „runkelio“ kupros?
Kas numatyta vietoj D.Grybauskaitės?
Atlikus pastarojo meto vadinamosios valstybininkų žiniasklaidos analizę, akivaizdžiai matosi, jog dedamas pamatas Prezidentės D.Grybauskaitės interpeliacijai. Pirmiausia be jokios abejonės, bus siekiama sumažinti jos reitingus (ir sumažinti per pedofilijos bylą bei pasinaudojus teisėsaugos „klaidomis“ šioje byloje; akivaizdu, kad bus stengiamasi įvykdyti kokią nors provokaciją šioje byloje, taip iššaukiant žmonių reakciją (dešimt kart didesnius Garliavos įvykius), o Prezidentei sureagavus, apkaltinti ją įtakos darymu teisėsaugai ir nuo pradėti apkaltą jai). „Kalant“ per šią prizmę, Prezidentės D.Grybauskaitės reitingai turėtų nukristi visų D.Kedžio šalininkų akyse.
Paraleliai pedofilijos bylos, bus vis labiau akcentuojama netinkama Lietuvos užsienio politika, metami kaltinimai „Lietuvos vertybių išdavimu“, gąsdinti „kitokios saulės iš Maskvos parvežimu“ (kaip, pvz., mano jau aukščiau cituota V.Adamkaus kalba per LTV). Ta kryptimi „kalant“, Prezidentė turėtų prarasti populiarumą dešiniųjų, kurie ją ypač palaikė per Prezidento rinkimus, flange.
Socialdemokratai, „Karšto komentaro“ duomenimis, interpeliacijos Daliai Grybauskaitei neinicijuos, tačiau, jeigu ji prasidės, ramiai ir tyliai šią interpeliaciją palaikys.
Ir priežastis galimo antro Lietuvos Prezidento nuvertimo – tie prakeikti, prakeikti slapti CŽV kalėjimai Lietuvoje.
Stebint „valstybininkų“ žiniasklaidą (Prezidentės reitingų mažinime ir negatyvios propagandos D.Grybauskaitės atžvilgiu skleidime ypač aktyviai dirba LTV ir LNK televizijos bei „Lietuvos ryto“ dienraštis), galima susidaryti įspūdį, kad pagrindiniai kandidatai (atitinkantys slaptų CŽV kalėjimų šeimininkų – JAV – kandidatams taikomus kriterijus) į D.Grybauskaitės vietą bus du. Tai – Seimo pirmininkė Irena Degutienė (kurios reitingus bandoma „pritempti“ prie D.Grybauskaitės reitingų) ir buvęs užsienio reikalų ministras, dabar dirbantis Afganistane (ten, pasak „ABC News“, taip pat buvo slapti CŽV kalėjimai), Vygaudas Ušackas.
Kaip žinia, Irena Degutienė yra puiki amerikietiškosios geopolitikos interesų vykdytoja Lietuvoje: D.Grybauskaitei nevykus į Gruziją pas M.Saakašvilį, prieš kelionę į JAV I.Degutienė „pakeliui“ aplankė ir Gruzijos prezidentą M.Saakašvilį. O žiniasklaidoje pranešus apie tai, kad į Lietuvą gali atvykti Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, I.Degutienės vadovaujamas Seimas priėmė rezoliuciją dėl „Gruzijos teritorijų vientisumo“. Tai rodo, kad Seime žaidžiami „adamkiški“ užsienio politikos žaidimai.
Kitas būsimas pretendentas į D.Grybauskaitės vietą – V.Ušackas, po slapto CŽV kalėjimo skandalo (viešai paneigė Prezidentės išsakytus įtarimus, kad toks kalėjimas Lietuvoje galėjo būti) įstojo į Konservatorių partiją, o ES jį paskyrė atstovu Afganistane. Tačiau tai netrukdo V.Ušačkui būti „piarinamu“ Lietuvoje – „valstybininkai“ aktyviai kuria V.Ušačkui įvaizdį ir aktyviai jį ruošia didžiajai politikai Lietuvoje.
Jų kėslai – žinomi, bet ar jie pavyks?
Taigi, V.Adamkus vaidmuo, pažiūrėjus jo interviu per LTV, aiškus – propagandinės dirvos paruošimas D.Grybauskaitės apkaltai.
Tačiau ar šitam klanui šitas „fintas“ pavyks, dabar priklausys ne tik nuo žmonių – kiek sąmoningi jie bus, bet ir nuo Valstybės saugumo departamento bei Generalinės prokuratūros – kieno pusėje šitos tarnybos bus: Lietuvos ar supuvusio pedofilų-pederastų klano, kurį Baltarusijoje žuvęs V.Pociūnas įvardijo „žydrųjų albinų klubu“?
P.S. Ar Prezidentės D.Grybauskaitės interpeliaciją turėjo omenyje premjeras A.Kubilius, kai birželio mėnesį, Konservatorių frakcijoje svarstant kandidato į generalinio prokuroro postą Dariaus Valio kandidatūrą, ragino frakcijos narius nebalsuoti už D.Valį ir pasakė, kad „rudenį prasidės tokie įvykiai, su kuriais D.Valys nesusitvarkys“?
"Karštas komentaras" Nr.17 (2010 08 20- 09 03)
