Beveik pusšimtis vaikų globos namų „Atžalynas“ auklėtinių jau kuris laikas šeimininkauja jaukiuose ir šiltuose butuose, lyg tikrose šeimose, kasdien vis labiau jausdamiesi pilnaverčiais bendruomenės nariais. Ant jų ligšiolinių namų durų Partizanų gatvėje užkabinta iškalbinga lentelė su užrašu „Uždaryta“. Kaunas tęsia permainas atsisakydamas savivaldybės žinioje buvusios globos įstaigos.
42 įvairaus amžiaus vaikai persikėlė į 7 naujai atremontuotus butus, kurių interjero sprendimus nulėmė ir pačių naujakurių pageidavimai. Naujieji gyventojai suskirstyti atsižvelgus į giminystės ryšius ir netoliese lankomas mokyklas. Su kiekviena šeimyna dirba po šešis specialistus – du socialiniai darbuotojai, pora padėjėjų dienos metu ir tiek pat naktinių. Vietoje formalių prižiūrėtojų jie veikiau atstos namiškius.
„Apie pokyčius vaikų globoje kalbėta jau seniai, bet nebuvo realių darbų. Ėmėme ir padarėme, nes mes tuo tikime. Vaikų globos namai yra sovietmečio palikimas, kurio mums nereikia. Dar šiemet planuojame pertvarkyti ir antrąją įstaigą – Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namus. Tai yra mūsų visų vaikai – kauniečiai. Jie turi mus ir mes privalome jais deramai pasirūpinti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, pabrėžęs, jog vaikai negali gyventi lyg rezervatuose.
Antrojoje tokio tipo įstaigoje – Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namuose – gyvena sunkios negalios paliestų vaikų, tad permainos čia vyks kiek kitaip nei „Atžalyno“ atveju, nes ne visi vaikai galės persikelti į butus. Pasak mero, iki 2020-ųjų vaikų globos namų Kaune turėtų išvis nelikti.
„Keista, kad uždarome vaikų globos namus, o viduje tiek džiaugsmo. Nuo pat ryto lyja, bet išminčiai sako, jei tą dieną šventi, vadinasi, lydės sėkmė. Būtent jos ir norisi palinkėti vaikams, kuriuos palietė šis didelis pokytis. Vieni nuo kitų nuimame institucinę etiketę“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pasak jo, naujuose namuose vaikai turi daugiau privačios erdvės, o bendrauja ne vien su vaikų namų globotiniais, bet ir visais aplink gyvenančiais vaikais.
„Joks vaikas neturi gyventi kažkur kitur nei šeimoje. Tai kiekvieno prigimtinė teisė. Jei aplinkybės susiklostė taip, kad vaikas negali gyventi biologinėje šeimoje, jis turi gyventi toje, kur yra mylimas, – įsitikinusi Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė. – Kaune pertvarka vykdoma sėkmingai. Smagu, kad šie vaikai priimami ne kaip įstaigos auklėtiniai, bet mero, darbuotojų ir viso miesto vaikai. Kai šie žmonės rodo tokį puikų nusiteikimą, tuomet ir visa Lietuva tiki, kad viskas bus gerai ir ateis ta diena, kai šalyje nebeliks vaikų, gyvenančių institucijose.“
Butuose įsikūrę vaikai patys aktyviai prisideda prie namų ruošos darbų – gamina valgyti, skalbiasi, tvarkosi kambarius. Apsigyvenę su broliais ir seserimis, po du viename kambaryje, naujakuriai atrado daugiau motyvacijos mokytis. Jų kaimynyste patenkinti ir aplinkiniai gyventojai. Vaikų globos namų „Atžalynas“ laikinoji vadovė Elena Trimonienė patikino, kad pokyčiai pozityviai nuteikė ir daugelį darbuotojų.
„Globos namuose, metaline tvora apjuostoje teritorijoje, grupelėmis maždaug po 14 auklėtinių gyvenę vaikai nuo šiol turi savo namus, kuriuose jaučiasi tikrais šeimininkais. Jie yra visaverčiai bendruomenės nariai. Gera matyti, kad kauniečiai kaimynystėje įsikūrusius vaikus sutiko išties svetingai. Vadinasi, mūsų miestas ir jo žmonės veikia išvien, siekdami tų pačių tikslų“, – teigė Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.
Anot vicemerės, uždaromi vaikų globos namai ir į butus persikeliantys vaikai tėra dalis viso darbo šioje srityje. Miestas daug dėmesio skiria skatinant vaikų globą, plečiant profesionalių globėjų gretas bei tobulinant socialines paslaugas. R. Šnapštienės teigimu, svarbu ne tik rūpintis globos įstaigų auklėtiniais, bet apskritai imtis prevencijos dirbant su šeimomis, kad vaikai ten nepatektų.
Į ištuštėjusį „Atžalyno“ pastatą svarstoma perkelti specialiąją mokyklą neįgaliesiems, kurios auklėtiniai dabar mokosi Apuolės gatvėje. Prieš tai ketinama atlikti pastato ir patalpų remontą.
