Giedrė Gorienė
Nėra abejonių – niekada nebus taip, kad tavo veiksmai visiems patiktų. Vieniems tai labai patiks, kiti – keiks, smerks ir kritikuos. Tiesiog taip jau šita gamta surėdyta – kad visi vienodai mąstytų, taip negali nebūti. Tai – prieš gamtą. O prieš gamtą, ar vėją, nepapūsi.
Taip yra ir kalbant apie Prezidentą Valdą Adamkų. Faktas, kad tiek pirmieji, tiek antrieji rinkimai nebuvo skaidrūs – mat, vienu atveju, sąvartyne mėtėsi kalnai balsavimo biuletenių, kuriuose pažymėta kandidato į prezidentus Artūro Paulausko pavardė, antru atveju, sugedo Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuteriai, ir Valdo Adamkaus surinkti balsai staiga visų akyse ėmė ir … susikeitė su Kazimiros Prunskienės balsais vietomis.
Jei šitokie dalykai būtų įvykę Baltarusijoje ir tokiu būdu Prezidentu būtų buvęs išrinktas Aleksandras Lukašenka, tai visas pasaulis, be jokios abejonės, būtų klykęs – Lukošenka sufalsifikavo rinkimų rezultatus. Tačiau kai tokie dalykai atsitiko „demokratinėje“ Lietuvoje, ir tokiu būdu Lietuvos Prezidentu tapo JAV karinės žvalgybos rezervo karininkas, tiek Lietuva, tiek ir likęs pasaulis tyli – tokiu būdu laimėti rinkimai yra labai normalu.
„Negi jūs norėjote, kad jūsų Prezidentu būtų buvęs išrinktas Artūras Paulauskas?“ – paklausė manęs kartą vienoje diskusijoje vienas aukštas CŽV pareigūnas, kurio baigiamasis egzaminas JAV tikrai buvo ne iš lengvųjų.
Visuose JAV laikraščiuose ir per visus televizijos kanalus buvo paskelbta, kad ieškomas ypatingai pavojingas nusikaltėlis. Egzaminą laikančio CŽV pareigūno nuotrauka buvo publikuojama ir rodoma kasdien. Egzamino uždavinys – esant šitokiai totalinei paieškai nusigauti nuo taško A valstijoje X iki taško B valstijoje Y.
Nėra klausimų, pareigūnas buvo sulaikytas. Teko apsimesti psichopatu, išdaužyti visą policijos inventorių ir pabėgti. Šiandien mes nepasakosime šio egzamino detalių, tačiau pasakysime tiek – šitas egzaminas buvo sėkmingai išlaikytas, o po daug metų, Lietuvai atstačius nepriklausomybę, tas CŽV pareigūnas suvaidino neeilinį vaidmenį Valdą Adamkų išrenkant Prezidentu.
Be jokios abejonės, kai tenka rinktis iš dviejų blogybių, visada geriau pasirinkti mažesnę blogybę. Ir šiuo atveju tuos kalnus balsavimo biuletenių sąvartyne su pažymėta Artūro Paulausko pavarde būtų galima pateisinti. Jeigu… Prezidentas Valdas Adamkus būtų pateisinęs žmonių lūkesčius. Tačiau tapęs Prezidentu, valstybės valdymą jis praktiškai atidavė į Albino Januškos ir Ko rankas. Šalyje įsivyravo stagnacija, visiškas nebaudžiamumas ir korupcija. Prezidentas rūpinosi JAV geopolitiniais reikalais ir į Lietuvos vidaus politiką nesikišo.
Nusivylę Valdu Adamkumi ir jo politiniu neveiksnumu, žmonės Prezidentu išsirinko Rolandą Paksą. Tačiau po metų jis apkaltos būdu buvo nuverstas, ir į Prezidento postą, sugedus VRK kompiuteriams, sugrįžo V.Adamkus.
Ir vėl Lietuva neturėjo savo Prezidento. Ukraina, Gruzija, Lenkija… Kas tik nori, bet tik ne Lietuva ir ne jos žmogus. Piliečiai, neradę teisybės valstybinėse institucijose, užvertė Prezidentą laiškais, tačiau Prezidento tie laiškai nepasiekia – Prezidentūros kanceliarija siuntinėja trafaretinius atsakymus, kad jūsų laiškas yra persiųstas į tą instituciją, kurios veikla jūs ir skundžiatės. Arba – Prezidentas neturi teisės kištis į tų ar tų organų darbą…
Betgi Prezidentas – tai visos valstybės vadovas! Valstybės gynimo tarybos pirmininkas. Asmuo, skiriantis generalinį prokurorą, generalinį policijos komisarą, STT vadovą, Valstybės saugumo departamento vadovą, teisėjus. Galiausiai, skiriantis Ministrą pirmininką ir ministrus. Taigi, turintis pilną teisę išsikviesti šitų institucijų vadovus ant kilimėlio ir pareikalauti: brangieji, darykite išvadas ir sprendimus, priešingu atveju aš jūsų atžvilgiu nebūsiu nuolaidus.
Tačiau per dvi prezidentavimo kadencijas buvo tik vienas atvejis, kada Prezidentas V.Adamkus įsikišo į vidaus politikos reikalus – kai pareiškė nepasitikėjimą konservatorių valdžios premjeru Gediminu Vagnoriumi.
Kitą kartą jis aktyviai kovojo verčiant teisėtai išrinktą Prezidentą Rolandą Paksą.
Ir viskas.
„Žiūrime žinias per Baltarusijos televiziją ir „kaifuojame“. Štai, Lukašenka susisodino ministrus ir rėkia: „nemokate dirbti? Nesugebate? Eikite lauk.“ O tie sėdi, nuleidę galvas… Lietuvoje mes niekada nieko nematėme panašaus. Ech…“ – su nuoskauda kalba Baltarusijos televiziją matantys Alytaus regiono gyventojai, kurie kasdien turi galimybę palyginti dviejų valstybių –Lietuvos ir Baltarusijos – vadovų vadovavimo skirtumus.
„Ir, žinot, kai mes matome, kaip Lukašenka ten „duoda velnių“ savo ministrams, kaip jis kovoja už savo liaudį, mes tikrai tikime, kad Lukašenkai rinkimų rezultatų visiškai nereikia falsifikuoti, – žmonės jį palaiko“, – KK sakė Baltarusijos televiziją matantys žmonės.
O kai turi su kuo palyginti, tai , be jokios abejonės, dar skaudžiau – mat matai, kad tavo šalies Prezidentui tu absoliučiai nerūpi.
Tačiau – nors dabar dar tik gili žiema, tačiau į mūsų šalies gyvenimą atskrido ir pirmosios kregždės – mūsų Prezidentas Valdas Adamkus truputį pasidarė aktyvesnis. Ir – ar jūs pastebėjote? Šalyje nors ir per labai trumpą laiką – vos kelis mėnesius – prasidėjo esminės permainos. Iš esmės užsiimta visiškai supuvusia policijos sistema, netvarka pasienyje, kontrabanda, o į policijos vadovo vietą paskirtas žmogus, per Juozo Bernatonio ir Vytauto Grigaravičiaus skandalą liudijęs slaptame Seimo komisijos posėdyje apie nelegalius telefonų pasiklausymus ir neteisėtą informacijos rinkimą. Taigi, puikiai žinantis policijos sistemą užpuolusias ligas. Tuo tarpu, jeigu Prezidentas Vizgirdo Telyčėno generaliniu policijos komisaru nebūtų paskyręs, tuomet antra pavardė kandidatų į generalinius policijos komisarus sąraše buvo Juozo Rimkevičiaus. Jis, kaip ir Vytautas Grigaravičius, yra laikomas vienu lojaliausių Alvydui Sadeckui žmonių, prieš tarnybą Muitinės departamente dirbęs A.Sadecko su P.Liubertu įkurtos saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ dukterinėje įmonėje „Eksinta“. O apie Juozo Rimkevičiaus nešvarią praeitį ir juodus darbelius yra parašęs Henrikas Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“.
Taigi bent vienoje srityje – policijoje – galima tikėtis kokių nors permainų. Tačiau Lietuva – kiaura kaip rėtis, kur dursi – ten skylė, ir todėl, sustačius visus taškus ant „i“, kas turi būti reformuota policijoje, metas imtis švietimo ir sveikatos apsaugos. Nes jeigu jau bus pradėta imti pinigus iš gyventojų ne tik už greitosios pagalbos iškvietimus, bet ir už apsilankymus poliklinikoje arba už užsiregistravimą pas gydytoją, tai viskas – pasaulio pabaiga. Revoliucija Lietuvoje bus garantuota.
Prisimenate, ką pasakė generalinis policijos komisaras Vizgirdas Telyčėnas, kai dar kaip kandidatas į policijos vadovus susitiko su Prezidentu? Pinigų policijoje yra užtektinai – tik tinkamai juos reikia panaudoti.
Tuomet gal vertėtų Prezidentui paieškoti ir kitokio sveikatos apsaugos ministro, kad pinigai sveikatos apsaugos sistemoje būtų taip paskirstyti, jog pacientams už vizitą pas gydytoją nereikėtų palikti paskutinių triūsikų. Nes – vieša paslaptis, kad didžiuma gydytojų dirba dviejose vietose – valstybinėje sveikatos įstaigoje ir privačioje. Ir ar tik ne iš valstybinės sveikatos įstaigos visi medikamentai ir kt., ko trūksta, atsiranda privačių gydytojų kabinetuose? Gali būti, kad taip.
O jei dar pasigilinus į kompensuojamų vaistų sąrašus ir kitas šios sistemos „aukso kasyklas“, tai bereikalingai išleidžiamų pinigų turbūt būtų surastas ne milijonas ir ne du.
Štai taip, step by step, Prezidentas Valdas Adamkus galėtų užsimoti ir padaryti tvarką Lietuvoje. Tereikia noro. Tereikia aktyvumo. Nes galimybių padaryti tvarką čia yra. Ir tuomet niekam nerūpės, ar jis lietuvis, ar amerikietis, nes sakys – jis buvo už mus.
Deja… Nors geri Prezidento norai lyg kokie žali daigeliai iš po ilgai užšalusios žemės jau ir kalasi į paviršių, tačiau piktžolių, užgožiančių šituos laibus daigelius, – kur kas daugiau. Mat Prezidentas niekaip negali išsivaduoti iš oligarchų įtakos. Visuotinio sekimo įstatymo ir Pinigų plovimo prevencijos įstatymo veto – geriausios to pavyzdys. Mat tiek vienu, tiek kitu atveju Prezidentas susirūpino ne žmogaus teisių apsauga ar šešėlinės ekonomikos pažabojimu, bet … privačių bendrovių pelnu.
Ir galima suprasti kodėl: Juozo Šarkaus žmona ir Valdo Adamkaus žmona – draugės, o Juozas Šarkus – UAB "Kabeliniai ryšių tinklai", UAB "TELE2" valdybos pirmininkas-strateginio vystymo vadovas; valdybos narys, taigi tiesiogiai yra suinteresuotas, kad „TELE2“ turėtų kuo mažiau išlaidų – kad nereikėtų leisti pinigų mūsų SMS ar telefoninių pokalbių išklotinių saugojimui ilgą laiką.
Kitu atveju – „Olympic“ kazino yra Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo rėmėjas: fondo interneto tinklapio skyrelyje „Rėmėjai“ puikuojasi „Olympic“ kazino logotipas. O būtent „Olympic“ kazino (kaip ir kitiems lošimo namams Lietuvoje) skaudžiausiai per pajamas būtų „kirtęs“ V.Adamkaus vetuotas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas – mat lošimo namuose pagal dabar galiojančius įstatymus ir sistemą, niekas nekontroliuoja, nei kas, nei kiek išlošia ar pralošia, ir svarbiausia – kokius pinigus pralošia. Ir todėl visiškai gali būti, kad tie A.Adamkienės fondui skiriami pinigai kvepia narkotikais, kontrabanda ir pan. Nes būtent kazino savo pinigus labiausiai mėgsta leisti šitas baisus ir juodas nusikalstamas pasaulis…
Todėl jeigu jau Prezidento padangėje pasirodė pirmosios kregždės rūpinimusi Lietuva, o ne Gruzija ar Ukraina, labai norėtųsi, kad tokių kregždučių būtų vis daugiau ir dažniau. Ir gal vertėtų Prezidentui Valdui Adamkui pagalvoti apie tai, kad – visų pinigų neuždirbsi, visų turtų nesusikrausi. Gal verčiau tam Almos Adamkienės fondui turėti mažiau pinigų, bet švarių, negu skaičiuoti tūkstančius ar milijonus ir būti … įsipareigojusiu. Nes Prezidentas tam ir yra Prezidentas, kad būtų laisvas nuo įsipareigojimų ir interesų, o žiūrėtų savo šalies žmonių gerovės.
Taipgi, žuvis pūva nuo galvos. Todėl už iki šiol tvyrojusį sąstingį visose žmonių gyvenimo srityse ir ritimąsi tik žemyn, be jokios abejonės, turi atsakyti Prezidentas. Jei jis tą supras, jei bent per likusius savo prezidentavimo metus jis pagaliau atsikvošės ir atsigręš veidu, o ne užpakaliu į žmones, tuomet bus galima pasakyti: velniop tas šlepetes! Pamirškime, kas buvo bloga – jis padarė tiek daug gero žmonėms!
Ir iš tiesų – jei kažkokios šlepetės, priesaikos, duotos dirbant JAV karinėje žvalgyboje, ar kažkokios „Fermerio“ bylos yra tie „kabliukai“, už kurių mūsų Prezidentas yra dabar „pakabintas“ ir mūsų „valstybininkų klubo“ yra įkalintas prezidentūroje, t.y. dirba kaip Lietuvos Prezidentas tik „namų arešto“ sąlygomis, tuomet jis turi iš to išsivaduoti. Pirmiausia turi suprasti, kad tik nuoširdi atgaila ir iš širdies atlikti geri darbai atpirks iki šiol darytus neteisingus darbus ir nuodėmes. Antra, turi daryti gerus darbus ir stengtis kiek įmanoma labiau atsispirti šitam baisiam oligarchų ir „valstybininkų“ klanui.
Ir kai žmonės pamatys, kad šalies Prezidentas pagaliau pradėjo jais rūpintis, tuomet nei šlepetės, nei JAV pilietybės, nei fermeriai jokios įtakos jokio „valstybininkų klubo“ politiniam šantažui neturės –nes tauta stos mūru už savo Prezidentą. O į Lietuvos istoriją įeis tik tas Valdas Adamkus, kuris bus už tautą ir su tauta – tas Valdas Adamkus, kuris bus už „valstybininkų klubą“ ir su juo, įeis tik į istorijos sąvartyną. Nepaisant to, kokius išpūstus reitingus jam jo „valstybininkų klubas“ ir bepieštų…
Taigi, labai norisi tikėti, kad pagaliau ir mes turėsime savo Prezidentą. Ar tikrai bus taip, pažiūrėsime. Nes – būkim biedni, bet teisingi – juk iš tiesų nėra jokio skirtumo, koks buvo Prezidento vardas ar pavardė jaunystėje, kiek ir kokių pilietybių jis turi, ar kokios spalvos šlepetės gulėjo po jo lova Šiauliuose tuo metu, kai jis dirbo Amerikoje – svarbu, kad Prezidentas dirbtų mums, dirbtų savo šaliai. Ir nematytų baubų ten, kur jų iš tikrųjų nėra…
Ar nevertėtų mūsų Prezidentui peržiūrėti savo patarėjų sudėtį?
2008-01-11
