Nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), dirbančios šeimos klausimais, kreipiasi į LR Seimo narius, ragindamos nepritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo projektui. Projekte siūlomi pakeitimai nesprendžia priežasčių, dėl kurių mažai porų Lietuvoje naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir kyla pagrįstų įtarimų, kad tikrasis Projekto tikslas – paruošti dirvą surogacijos Lietuvoje įteisinimui. Siūlomos įstatymo pataisos kelia daug etinių dilemų ir iš esmės sprendžia ne kūdikio negalinčių susilaukti porų gydymo, o komercines vaisingumo paslaugas teiksiančių subjektų interesus.
Minėtu projektu siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo, o taip pat nuostatos, jog pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Siūlomi pakeitimai motyvuojami noru mažinti neva nepakeliamą finansinę naštą poroms, kurios nori pagalbinio apvaisinimo procedūros pagalba susilaukti vaikų.
Teiginys, kad neterminuotas nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimas yra nepakeliama finansinė našta poroms, neatitinka tikrovės. Standartinėje vaisingumo klinikoje embriono šaldymas ir saugojimas trims metams kainuoja 500 eurų, t. y. 166 eurų per metus. Lyginant su kitomis išlaidomis vaisingumo gydymui, tai nėra nepakeliama finansinė našta. Be to, pora yra laisva rinktis sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama į moters gimdą: tada šaldymo klausimas nekyla. Akivaizdu, kad ši suma nėra priežastis, dėl kurios apie savo vaiką svajojančios poros atsisakytų šios procedūros.
Siūlomais pakeitimais nesprendžiamos priežastys, kodėl Lietuvoje mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga. Specialistų teigimu, tai, kad Lietuvoje kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoja mažas skaičius porų, yra susiję su keletu faktorių. Pirmiausia, pagalbinio apvaisinimo procedūrai reikalingos medicininės indikacijos, kurias atitinka ne visi pacientai, finansuojami tik 2 ciklai, nefinansuojamos paslaugos nesusituokusioms poroms. Tačiau visus šiuos klausimus (išskyrus pastarąjį) galima spręsti keičiant poįstatyminius teisės aktus. Dabar galiojantis įstatymas to padaryti nekliudo, o siūlomos pataisos to nesprendžia.
Įstatymo pakeitimai reikalingi ne vaikų negalinčioms susilaukti poroms, o verslo interesams. Pataisos yra reikalingos ne nevaisingoms poroms, apdraustoms sveikatos draudimu, kurioms tenka primokėti už embrionų šaldymą ir saugojimą, bet privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, kurioms šis įstatymo reikalavimas išdidina kaštus ir daro jas mažiau konkurencingas globalioje rinkoje. Tai parodo faktas, jog Sveikatos reikalų komitetas nepritarė pasiūlymui išlaidas, susijusias su embrionų saugojimu, padengti valstybės lėšomis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Priėmus šį pasiūlymą būtų kompensuojama tik tų žmogaus embrionų šaldymas ir saugojimas, kurių užsakovai yra poros, turinčios sveikatos draudimą, bet nepatenkintų verslo interesų, stovinčių už dabar siūlomų pakeitimų.
Nepanaudotų žmogaus embrionų šaldymo prievolės atsisakymas prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, suformuluotiems Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Žmogaus embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais, merkantiliniais skaičiavimais. Europos Sąjungos teisė taip pat reikalauja, jog nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga, kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač – į žmogaus orumą. (Oliver Brüstle prieš Greenpeace eV ). Europos Žmogaus teisių teismo doktrina taip pat neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga ir kad nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos embriono sampratos. (byla Parrillo prieš Italiją). Lietuvos teisėje embriono sąvoka apibrėžta ir apibrėžta kaip žmogaus gyvybė genezės stadijoje, todėl Lietuvos valstybė turi užtikrinti tinkamą embriono apsaugą, atitinkančią Lietuvos teisėje įtvirtintą embriono sampratą. Pakankamos embriono apsaugos principas suponuoja, kad leidimas nepanaudotus žmogaus embrionus sunaikinti, esant realiai galimybei juos išsaugoti šaldant, Lietuvoje neatitiktų pakankamo žmogaus embriono apsaugos standarto ir prieštarautų Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinai.
Kyla pagrįstų įtarimų, kad tikrasis Projekto autorių tikslas – sudaryti sąlygas surogacijos Lietuvoje įteisinimui. Projektu siūloma sugyventinio sąvoką įstatyme keisti sąvoka partneriai; moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto, ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu; galiausiai, siūloma išbraukti nuostatą, jog pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pagalbinio apvaisinimo paslauga gali pasinaudoti tik sutuoktiniai arba sugyventiniai. Pastaraisiais pagal civilinį kodeksą, laikomi tik vyras ir moteris, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (CK 3.229 str.). Civiliniai sandoriai, kai kita moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti užsakovui kūdikį (vadinamoji surogacija), šiuo metu yra draudžiami. Todėl pagrįstai kylą įtarimas, kad minėtų nuostatų priėmimu yra ruošiama dirva surogacijos, kuria paprastai naudojasi homoseksualios poros, Lietuvoje įteisinimui.
Svarstyti tokią galimybę leidžia naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, kurį jau yra parengusi LR Sveikatos apsaugos ministerija. Jame nerasime principo, jog žmogaus embrionas gali būti naudojamas tik moters (užsakovės) pagalbiniam apvaisinimui, o 11 straipsnis leidžia taip vadinamąją altruistinę surogaciją tais atvejais, „kai poros moteris serga liga, dėl kurios nėštumas tokiai moteriai yra kontraindikuotinas ir (ar) fiziologiškai negalimas ir šis procesas yra negrįžtamas“. Primename, kad Seimas yra priėmęs rezoliuciją „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“ (2020 m. birželio 25 d. Nr. XIII-3160), kuria smerkia bet kokios formos surogacijos praktiką, tvirtina, kad bet kokios formos surogacija yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma; pabrėžia, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti šią moteris ir vaikus žeminančią praktiką.
Dėl išvardytų etinių ir teisinių priežasčių, raginame Seimo narius nepritarti siūlomoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, nesprendžiančioms priežasčių, dėl kurių mažai porų naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslauga ir tarnaujančioms tik siauriems verslo interesams. Siūlymais neužtikrinama pagal EŽTT doktriną privaloma žmogaus embriono apsauga, nors tai nesukelia nepakeliamos finansinės naštos poroms. Galiausiai, siūlymais tiesiamas kelias itin kontroversiškai vertinamai surogacijai, jau anksčiau pasmerktai LR Seimo, įvardinant ją modernia vergovės ir prekybos žmonėmis forma.
Raštą palaiko:
VšĮ Laisvos visuomenės institutas
VšĮ Krizinis nėštumo centras
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Rengimosi šeimai asociacija
„Už gyvybę“ asociacija
Krikščionių sąjunga jaunuomenė asociacija
Sąjunga „Vardan šeimos“
