Giedrė Gorienė
VDU karinio valstybės rengimo lektorius generalinio štabo majoras Vytautas Bulvičius 1939 m. rašė: „Valstybės vežimą tempia ne du arkliai – ekonomika ir kultūra, bet trys: ekonomika, kultūra ir ginkluotosios jėgos. Tai amžinas dėsnis“.
Tuo tarpu praėjus 70 metų galima pridėti: valstybės vežimą tempia ne trys arkliai – ekonomika, kultūra ir ginkluotosios pajėgos, bet keturi: ekonomika, kultūra, ginkluotosios pajėgos ir teisėsauga. Nes būtent teisėsauga ir yra valstybės pamatas, ant kurio statoma ir ekonomika, ir kultūra, ir ginkluotosios pajėgos.
Dar Sokratas sakė, kad teismai – tai valstybės veidrodis. Kitaip sakant, kokie teismai – tokia ir valstybė. Todėl pagal tai, kaip Lietuvos gyventojai nepasitiki teismais, ir pagal korupcijos dvoką, ateinantį iš šių pastatų, šiandien drąsiai galime konstatuoti: valstybės mes neturime. Tik turime teisėjus, visiškai neatsakingus už priimtus sprendimus, šimtus tūkstančių, priteistų Europos žmogaus teisių teisme iš mūsų valstybės už mūsų žmogaus teisės pažeidimus, krūvas sufalsifikuotų teismo posėdžio protokolų, į „psichuškes“ uždarytus sveikus žmones ar neteisingai nuteistus, ir Teismų įstatymą bei Baudžiamojo proceso kodeksą, suteikiančius teisėjui imunitetą ir neleidžiančius jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Mat pagal mūsų įstatymus poną teisėją baudžiamojon atsakomybėn patraukti gali tik generalinis prokuroras, o jis to daryti labai nenori… O kai nenori, tai ir nedaro. Ir ar ne todėl tiek teismuose „savų“?
Štai Italijoje, kuri, atrodytų, kontroliuojama mafijos, pasitikėjimas teismais – 99 procentai. Nes teisėjas už savo sprendimo teisingumą atsako savo turtu. O pas mus?
Varnas varnui akies nekerta, ir kuo „nešvaresnė“ teisėjo mantija, tuo aukštesnės pareigos teismų sistemoje jam garantuotos.
Nėra abejonių – teismų reformos verkiant reikia. Tačiau kas tuos teismus Lietuvoje gali reformuoti, jei visi valdantieji, švelniai išsireiškus, su tais teisėjais sėdi vienoje valtyje?
Tuo metu, kai Lietuvos Prezidentas ir kiti valstybės „pateptieji“ mėgaujasi kaitria saule tolimuose pasaulio kraštuose, o konservatoriai ir toliau kelia rusofobijos bangas apie ateinantį iš Rytų baubą, tas „nedemokratinis“ „baubas“ ėmė ir parodė „demokratiškajai“ Lietuvai: paskelbė griežtą kovą kovojant su korupcija, kurios, anot mūsų premjero Gedimino Kirkilo, „nėra“, – Rusijos generalinis prokuroras paskelbė, kad nuo šiol nekaltus asmenis į kalėjimus pasiuntę Rusijos tyrėjai ir teisėjai kompensacijas aukoms privalės mokėti iš savo kišenės, o tie, kurie tai padarė sąmoningai, bus atleidžiami iš pareigų ir net „sodinami“ į kalėjimą.
Lietuvoje “valstybininkai” ir jų valdoma žiniasklaida apsimetė, kad nieko panašaus Rusijoje neįvyko. Ir kaip čia pastebėsi pas kaimynus kovą su korupcija, kai pas mus pačius teismuose dirba pačiam Prezidentui apsimelavę teisėjai, o Temidės namuose vyksta toks “bezpredelas”, kad tai jau tapo tikrų tikriausia grėsme nacionaliniam saugumui – mat Lietuvoje neliko nė vienos institucijos, kuri tartų žodį LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU.
Be jokios abejonės – teisėjų priimamuose sprendimuose yra rašoma, kad nutartis ar nuosprendis yra priimtas Lietuvos Respublikos vardu. Tačiau kaip galima tokia “Lietuvos Respublika” tikėti, kai teisėjas, pvz., aiškiai matydamas, jog ant išžagintos aukos rasta DNR nesutampa su iš policijoje išmušto “nuoširdaus prisipažinimo” vaikino DNR ir nusiunčia nekaltą žmogų ilgiems metams į kalėjimą už tai, ko nepadarė, vien dėl to, kad būtų padėtas “paukščiukas” prokuratūroje, o vėliau, nusiuntęs sveiką asmenį į kalėjimą, sufalsifikuoja teismo posėdžio protokolus, ir už tai yra… paaukštinamas? Arba kaip galima tikėti tokia “Lietuvos Respublika”, kuri, matydama vargšę pensininkę, turinčią gardų žemės kąsnį prestižinėje Vilniaus vietoje, pasako: “Mes tą žemę iš tavęs atimsim”, ir “maitvanagiai” juodomis mantijomis apsiputoję puola vargšę pensininkę ir kelis šimtus tūkstančių kainuojantį sklypą atima …vos už kelis litus? Kaip galima pasitikėti tokia “Lietuvos Respublikos”, kuri, puikiai žinodama, ką daro, visiškai nekaltus asmenis nusiunčia ilgiems metams į kalėjimus vien dėl to, kad būtų pridengti pareigūnų agentų nusikalstamame pasaulyje padaryti nusikaltimai, arba kaip galima pasitikėti tokia “Lietuvos Respublika”, kuri vietoj ant 2,4 ha prestižinės žemės sklypo Vilniuje pastatytų daugiabučių namų pamato “laisvą (neužstatytą) teritoriją” ir, pasinaudojus suklastotais dokumentais, ją areštuoja, kad “būtų sugrąžinta žemė jos pretendentams”, nors šie savo žemes jau …atgavę?…
Tokių kodėl – šimtai, tačiau tiek LR Prezidentas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už teismų darbą – nes tai jis skiria ir atleidžia teisėjus, tiek generalinis prokuroras, kurio kabinete išsiplauna visi nešvarūs teisėjų mundurai, šiandien tyli.
“Nepatinka? Rašykite į Strasbūrą!”, – šiandien atvirai šaiposi teisėjai, nes eilės Europos Žmogaus teisių teisme – 5-7 metai, ir todėl didelė tikimybė, kad, kol atsakymas bus gautas, daugelis pareiškėjų gal atsakymo ir nesulauks. Tuo tarpu tie, kurie vargais negalais prisikasė iki Strasbūro, piktai nusispjauna ir sako: “Neturėkite iliuzijų, nes ten – mūsų žmogaus teisių pažeidimų šiukšlių dėžė…”
Tie, kurie gyveno dar anais laikais, konstatuoja: “Anksčiau galėdavai pasiskųsti Maskvai – jei kas ne taip, antpečiai galėdavo nulėkti, o kur vargšui žmogui pasiskųsti dabar?”
Iš tiesų – kur?
Nes – jokios valstybinės institucijos, kuri kovotų už žmogų, gintų žmogų, kol kas nėra.
Bet – tokia juk turi būti?…
Ir vėl laukiame rinkimų…
2008-08-07