Gegužės 13-15 dienomis Briuselyje teko dalyvauti kairiųjų partijų seminare Briuselyje. Atvyko per 50 partijų iš Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikų, Afrikos. Žemiau pateikiamas seminaro apibendrinimas. Visuotinė kapitalizmo krizė artėja prie atomazgos. XX ir XXI amžiai – šios atgyvenusios santvarkos žlugimo epocha. Tačiau jos metu progreso periodai susipynę su regresu. 1917 metų spalį buvo nutraukta kapitalizmo grandinė Rusijoje. Po karo susikūrė Pasaulinė socializmo sistema. Nepaisant dviejų alinančių imperialistinių pasaulinių karų, šaltojo karo, socializmas – visuomeninės gamybos priemonių nuosavybės, planingos ekonomikos ir liaudies kontrolės dėka – užtikrino jame gyvenusiems žmonėms bazinių poreikių – saugumo, būsto, sveikatos, maisto, darbo, švietimo, kultūros – tenkinimą, garantavo užtikrintą rytdieną. Pasiekti proveržiai moksle, technikoje. Tačiau po to sekė regresas – 1988-91 metų įvykiai, grąžinę didelę žmonijos dalį į barbariškumą.
Kapitalizmas dar kartą per paskutinius 20 metų įrodė, kad jis nesugeba užtikrinti didžiajai gyventojų daliai normalaus pragyvenimo, nesugeba racionaliai tvarkyti ūkio. Kaip kontrastas socializmo pasiekimams šiandien ryškėja kapitalizmo „vaisiai“. Nusiaubta Rytų ir Centrinė Europa. Dauguma bankų nusikalstamai piktnaudžiauja savo ekonominio dominavimo padėtimi, lupikauja, spekuliuoja, kuria burbulus, kurių sprogimai smukdo daugumos pragyvenimo lygį. Senoji Europa praranda savo statusą. (Pavyzdžiui, Italijoje uždirbdamas 1200 eurų darbuotojas privalo viską atiduoti buto nuomai ir komunalinėms paslaugoms – tad jo santuokinis turi turėti darbą, kad šeima išgyventų iš jo algos. Tai – didžiulis regresas lyginant su tuo, kas buvo prieš 30-40 metų. Iš karto po II pasaulinio karo Vakarų šalių kapitalistai, baimindamiesi ekspropriacijos ir pačio TSRS buvimo fakto, aprobavo seriją įstatymų, suteikiančių socialines garantijas – dabar šie įstatymai peržiūrimi.) Masiniai anti-imperialistiniai judėjimai plinta Lotynų Amerikoje. Kas penktą dieną ant trečiojo pasaulio šalių vaikų krenta Hirosimos tipo atominė bomba – t. y. per penkias dienas nuo bado ir lengvai pagydomų ligų miršta 100 000 vaikų. Seminaro dalyviai pažymėjo, kad likusiose socialistinės orientacijos šalyse – Kinijoje, Kuboje, Korėjoje, Laose, Vietname, iš dalies čia priskirtina ir Venesuela – nepaisant daliai jų dešimtmečiais taikomos griežtos ekonominės ir politinės blokados, spaudimo, pasaulinės ekonominės krizės įtaka minimali (tik Baltarusijoje padėtis paaštrėjo). Seminare akcentuoti Lietuvos aspektai: liaudies interesų išdavimas privatizuojant visuomeninį turtą, naikinant pramonę, žemės ūkį, švietimą, kultūrą ir mokslą; nedarbas , masinė evakuacija, gimstatumo kritimas, moralinė degradacija, prostitucija, savižudybės, narkomanija, korupcija, nekompetencija, virtimas Vakarų neo-kolonija.
Laukia du variantai – arba pasaulis žus imperialistinių jėgų sukeltame konflikte, arba laimės socializmas. Trečiojo kelio nėra. „Išeitis“ iš kapitalizmo krizės – iliuzija. Pats kapitalizmas ir yra krizė. Šiuo metu ekonomika neauga. (Auga pinigų masė. Ypač auga dolerių masė, kuriuos spausdina privačių JAV bankų susivienijimas – Federalinė rezervų sistema.) Esminis kapitalizmo prieštaravimas – tarp visuomeninio gamybos pobūdžio ir privataus gamybos produktų pasisavinimo – toliau gimdys krizes. Todėl socializmas – ne marksizmo kaprizas, o neišvengiamybė. Kapitalizmo krizės nuostolius imperialistai bando kompensuoti intervencijomis, neo-kolonializmu. Neseniai suskaldęs Jugoslaviją, užvaldęs Afganistaną ir Iraką, imperializmas atakuoja Libiją, bando padalinti esą „per dideles“ Afrikos šalis (Kongą, Sudaną, Kot-d‘Ivuarą), kad būtų lengviau plėšti jų resursus, rengia provokacijas prieš Siriją, tęsia Palestinos blokadą.
Esminis kairiųjų oponentas – JAV imperializmas. Dauguma kairiųjų partijų – už išstojimą iš ES. ES – Europos monopolijų sukurtas įrankis kovai su JAV ir Japonijos monopolijomis. NATO – karo mašina, ką vėl parodė Libijos atvejis, todėl ją reikia likviduoti. Pabrėžta būtinybė stiprinti kairiasias partijas, jų veiksmų koordinaciją, tobulinti kovos už socializmą strategiją ir taktiką.
Algirdas Paleckis
