Socialdemokratų partija (LSDP), reaguodama į „Chevron“ sprendimą pasitraukti iš skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso, pareiškia, kad LSDP ir jos vadovaujama Vyriausybė nuo proceso pradžios paisė mokslininkų ir Lietuvos gyventojų nuomonės. Už sąlygų sugriežtinimą pasisakė visa valdančioji koalicija, taip pat žalieji Seime. Skalūnų dujų paieškos sąlygų sugriežtinimas buvo būtinas apsaugoti Lietuvos ekonominius, finansinius, ekologinius interesus, Lietuvos žmonių gerovę ir gyvenimo kokybę
„Ne tariamos Vyriausybės ar Seimo klaidos nulėmė, kad JAV bendrovė „Chevron“ pasitraukė iš konkurso dėl skalūnų dujų paieškos. Tai buvo grynai „Chevron“ sprendimas. Pavasarį jau buvo priimtos Žemės gelmių įstatymo pataisos dėl aplinkosauginių standartų skalūnų dujų gavyboje. Vasarą vyko Ministro Pirmininko susitikimai su „Chevron“ atstovais – jie jokių pretenzijų nereiškė, buvo nusiteikę tęsti procesą. Vyriausybė tarpininkavo, bendraujant su Žygaičių bendruomene“,- komentavo Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Seimo LSDP frakcijos narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pabrėžė, kad „Lietuva, sukurdama įstatyminę bazę dėl skalūnų dujų paieškos poveikio aplinkai vertinimo, padarė didelį žingsnį, o Lietuvos priimtais įstatymais jau remiasi Europos Parlamentas (EP)“.
Pasak A. Salamakino, „trečiadienį EP balsavo dėl privalomo poveikio aplinkos vertinimo skalūnų dujai gavybai. Tiek Lietuvos, tiek kitų ES valstybių narių EP nariai akcentavo Lietuvos patirtį. Lietuvos vardas labai gerai skambėjo – Lietuva pateikiama kaip pavyzdys, jog pirmoji įsivedė poveikio aplinkai vertinimą šioje srityje. Vyksta diskusija, kad visos ES narės įteisintų tokį vertinimą.“
„“Chevron“ pasitraukė tikrai ne dėl neva griežtos kontrolės. Viena, mes negalime rizikuoti Lietuvos vandeniu, gelmėmis, Lietuvos žmonių sveikata. Kita, pavasarį už atitinkamas Žemės gelmių įstatymo pataisas vieningai balsavo ir konservatoriai, ir Liberalų Sąjūdis, ir Darbo frakcija. Prezidentė pasirašė visus susijusius įstatymus, jų nevetavo. Todėl šiandien jų pareiškimai, kad socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė ir mūsų premjeras neva dėl neveiklumo išvarė „Chevron“, labai stebina. Mokestinė bazė skalūnų dujų gavybai taip pat nebuvo padidinta, išliko ta pati, 2-18 proc., panašiai kaip naftos 3-18 proc. Tai ar dėl to pasitraukė „Chevron“? – teigė A. Salamakinas.
„Chevron tarėsi dėl užstato, kaip sėkmės mokesčio, kuris būtų grąžintas, jei skalūnų dujų būtų nerasta. Tokiu atveju jie pasiimtų užstatą ir išeitų. Kitaip nesuprantu jų atstovų. Be to, jiems būtų reikėję derėtis ir su savivaldybėmis, nes ir jos priima sprendimus“,- priduria A. Salamakinas.
I. Šiaulienės tvirtinimu, „tai nėra paprasta žvalgyba – skalūnų dujų paieška skiriasi nuo naftos angliavandenių žvalgybos. Tai pati agresyviausia kasybos forma: būtų sudarkyta ketvirtadalis Lietuvos teritorijos – kraštovaizdis, gelmės. Todėl reikėjo būtinų pakeitimų“.
Seimo LSDP frakcijos, Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas tvirtino: „Ar Lietuva daug prarado? Priešingai – Lietuva išlaikė savo teises į savo dujas. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad Lietuvos žemės gelmėse gali būti apie 100 mlrd. litų vertės skalūnų dujų. O jei jas būtume atidavę? Ar tai būtų energetinė nepriklausomybė? Nebūkime naivūs, manydami, kad Lietuva savo pačios dujas būtų pirkusi žymiai pigiau – būtume kompanijai mokėję rinkos kainą. Turime alternatyvą – statomą suskystintųjų dujų terminalą“.
