Socialdemokratai pasirūpino išspręsti daugelį metų trukusią įstatymų painiavą teritorijų planavime, sudariusią sąlygas korupcijos vešėjimui ir bendrųjų bei detaliųjų planų tvirtinimo vilkinimui.
Nuo 2014 metų sausio 1 d. įsigalios Aplinkos ministerijos parengtas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, iš esmės pakeisiantis teritorijų planavimo procesą.
„Šiuo metu galiojantis įstatymas buvo kritikuojamas dėl biurokratijos. Teritorijų planavimo klausimas – vienas iš Vyriausybės prioritetinių darbų. Jis svarbus ne tik Lietuvai, šio naujo įstatymo laukė ir užsienio kompanijos, dirbančios Lietuvoje, ir būsimi investuotojai“, – teigia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Praėjusios kadencijos Seimui Teritorijų planavimo įstatymas buvo teiktas prieš trejus metus. Tuometinis Aplinkos apsaugos komitetas sugebėjo apsvarstyti tik du straipsnius. Problemos buvo įsisenėjusios ir nejudėjo nė iš vietos. Mes šią biurokratinę raizgalynę išnarpliojome per neįtikėtinai trumpą laiką – du mėnesius“, – patirtimi po priimto įstatymo dalijasi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Nuo kitų metų pradžios, norintiems statyti gyvenamuosius namus, nebereikės mokėti už teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Verslininkams ar gyventojams, ketinantiems vykdyti statybas žemės sklype, užteks parengti statybos projektą ir gauti statyti leidžiantį dokumentą. Nuo šiol detaliuosius planus numatyta rengti savivaldybėms.
Taip pat jos bus įpareigotos organizuoti ir finansuoti bendrųjų ir detaliųjų planų rengimą, neperkeliant finansavimo naštos sklypų savininkams ar naudotojams. Kol savivaldybės nebus parengusios detaliųjų planų ar vietovės lygmens bendrųjų planų, statinius bus galima statyti teisėtai valdomame žemės sklype, vadovaujantis savivaldybės bendrojo plano sprendiniais.
Be to, įstatymų pataisos sudarė galimybę paprastesne tvarka pasikeisti žemės naudojimo pagrindinę paskirtį ar būdą, pertvarkyti sklypų ribas.
Nepasiteisino iki šiol galiojęs ir sklypinio planavimo principas, kai vienam sklypui būdavo rengiamas detalusis planas. Todėl naujajame įstatyme numatyta, kad mažiausia planuojama teritorija bus kvartalas. O siekiant sumažinti rengiamų detaliųjų planų skaičių, jie bus rengiami bendruosiuose planuose, kai numatoma teritorijos plėtra.
Taip pat nebereikės kiekvienam projektui atskirai rengti poveikio aplinkai vertinimo.
„Procesas nuo idėjos pateikimo iki galutinio sprendimo priėmimo užtruks ne ilgiau kaip pusę metų. Tai leis sutaupyti lėšų, pagerins verslo aplinką, sumažins biurokratinius trukdžius”, – pasikeitimus įvardija Premjeras.
Paspartėjus teritorijų planavimui, pagreitės ir visas statybos procesas. Tai pajus ir gyvenamąjį namą ketinantys statytis žmonės, ir statybomis užsiimantys verslininkai.
„Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Teritorijų planavimo įstatymui gavo 220 puslapių pataisų ir jas visas teko svarstyti. Įtemptas dviejų mėnesių darbas drauge su Aplinkos ministerijos atstovais nenuėjo veltui – priimtas įstatymas sudarys sąlygas Lietuvai tapti gerokai konkurencingesne, pritraukiančia užsienio investicijas šalimi“, – Seimo ir Aplinkos ministerijos darbą apibendrina A. Salamakinas.
