Į valdžią sugrįžus socialdemokratams, ant bankroto slenksčio atsidūrusi Lietuvos sostinė pagaliau sulaukė deramo politikų dėmesio. Premjeras, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais.
Pasak premjero, Vyriausybės pavedimu Finansų ministerija teiks siūlymą Seimui sostinei tenkančią GPM dalį padidinti 8 procentais nuo 42 iki 50 proc. Tai leis sostinei papildomai gauti per metus ne mažiau kaip 70 mln. litų pajamų ir sumažinti biudžeto deficitą. Pajamos bus naudojamos tik finansiniams įsipareigojimams dengti.
Susitikime taip pat aptarta bendra miesto finansinė situacija, jos susiformavimo priežastys.
„Vilniuje sukuriama daugiau nei trečdalis viso Lietuvos valstybės bendrojo vidaus produkto. Sostinės ekonominė padėtis neabejotinai turi įtakos visos šalies ekonomikos gerovei”, – pokalbio metu sakė premjeras A. Butkevičius.
Miesto meras Artūras Zuokas bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, socialdemokratų frakcijos vadovas Vytautas Milėnas Vyriausybės vadovą informavo, kad savivaldybės finansinė situacija yra itin sunki dėl ankstesnės Vyriausybės padarytų klaidų planuojant valstybės biudžetą ir skirstant GPM dalį savivaldybėms. Vilniaus vadovas pasveikino tokį Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus siūlymą ir padėkojo už pastangas sprendžiant finansines Vilniaus problemas.
„Dėkoju premjerui Algirdui Butkevičiui už šį sprendimą ir už pastangas, taisant praėjusios Vyriausybės ekonomines ir politines klaidas, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės skola išaugo 4 kartus“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Nuo 2007 metų Vilniaus miestui buvo skiriama tik 40 proc. GPM, nepaisant sparčiai didėjančių miesto skolų ir įsiskolinimų ūkio subjektams. 2009 metais, Seime tvirtinant 2010 metų biudžetą, Kauno miestui GPM atskaitymai buvo padidinti 20 proc., nuo projekte numatytų 74 proc. iki 94 proc., o Klaipėdai 22 proc., nuo 64 proc. padidėjo iki 86 proc. Vilniui liko tie patys 40 proc.
Vilniaus socialdemokratų nuomone, keistai skamba konservatorių kaltinimai, neva toks Vyriausybės sprendimas „nuskriaus“ kitas Lietuvos savivaldybes. Kodėl tokių abejonių nekilo, kai 2010 metais GPM atskaitymai buvo didinami konservatorių ir liberalų valdomiems Kaunui ir Klaipėdai, o sostinė taip ir liko podukros vietoje?
Dėl biudžeto metodologijos netobulumo, vilniečių indėlis į valstybės iždą yra 28 kartus didesnis nei Kauno ir 23 kartus didesnis nei Klaipėdos gyventojų (vilniečiai į valstybės iždą sumoka 508 mln., kauniečiai – 18 mln., klaipėdiečiai – 21,5 mln. litų).
Lyginant su kitais Lietuvos miestais ir kaimyninių valstybių sostinėmis pagal valstybės biudžeto skiriamų lėšų dalį, vienam vilniečiui tenka 1865 litai, kauniečiui – 2047, Rygos gyventojui – 3029, Talino – 3200, Varšuvos – 7000 litų.
