Simboliška, kad pirmoji Lietuvos istorijoje teisingumo ministrė moteris pareigas palieka Tarptautinę moters dieną – dieną, kai pasaulis skelbia ir švenčia lyčių lygybę, moterų emancipaciją ir pasiekimus tiek politinėje, tiek ir socialinėje bei ekonominėje srityse. Nuo pat 1918 metų, sukūrus Lietuvos valstybę ir kaip vieną pirmųjų ir svarbių valstybei institucijų įsteigus Teisingumo ministeriją, iki pat 2016 metų turėjome 22 teisingumo ministrus vyrus.
Lietuvos teisės sistema grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu. Šis principas reiškia, kad žmogaus teisės ir laisvės turi būti užtikrintos, o valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise.
„Teisingumo ministerija visa savo veikla turi siekti, kad teisės sistemoje būtų visapusiškai įgyvendinti teisingumo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei kiti konstituciniai principai. Kita vertus, teko praktiškai patirti, kad ne tik valdžios institucijų, bet ir visuomenės vertybinis pamatas yra susvyravęs“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Pasak jos, vadovaujantis minėtais principais buvo numatyti ir nuosekliai įgyvendinami ministerijai ir pavaldžių įstaigų strateginiai tikslai.
„Daug atgarsio visuomenėje sulaukę pavaldžių įstaigų vadovų konkursai sudarė galimybes pradėti pertvarkas pirmiausia siekiant kokybės, o ne greitesnio tempo. Pradėjome Kalėjimų departamento ir penkių probacijos tarnybų reformas.
Visuomenei tapo žinoma netvarka ir neskaidrumas pataisos įstaigų sistemoje. Po sudėtingų konkursų procesų pagaliau darbą pradėjo naujas Kalėjimų departamento vadovas, kuris ryžtingai nusiteikęs užtikrinti pokyčius ir stabilizuoti sistemos veiklą.
Mūsų pradėtas Registrų centro veiklos skaidrinimas tęsiamas jau kitoje ministerijoje.
Be to, įsiklausėme į visuomeninių partnerių lūkesčius dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo, artimiausiu metu ši sistema sulauks dėmesio ir būtinų pertvarkų.
Palaikėme ir ėmėmės spręsti visuomenėje iškeltus vartotojų teisių apsaugos klausimus.
Paveldėjome nespręstą ir nekeliamą į viešumą problemą – nevykdomus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose prieš Lietuvą.
Po gero dešimtmečio pavyko parengti pataisas dėl lytinės tapatybės pripažinimo, parengėme Baudžiamojo kodekso pakeitimus, numatančius iki gyvos galvos nuteistų asmenų bausmės peržiūrą.
Parengti įstatymų projektai, kurie ypač svarbūs mažai uždirbančiai visuomenės daliai: pateikėme ir Vyriausybė patvirtino teisės aktų pataisas dėl skolų išieškojimo, kad sunkiai besiverčiantys žmonės nebūtų priversti didžiosios dalies gaunamų pajamų sumokėti antstoliams. 2018 metų gegužę visoje Europos Sąjungoje įsigalioja naujas Reglamentas dėl duomenų apsaugos.
Buvo parengtos ir Vyriausybei pateiktos įstatymų pataisos, kad šis ypač svarbus Reglamentas būtų tinkamai įgyvendintas Lietuvoje.
Nuveikta daug darbų, už kuriuos noriu padėkoti Teisingumo ministerijos ir pavaldžių įstaigų darbuotojams. Savo jėgas ir žinias skyrėme numatytiems tikslams įgyvendinti. Tikiu, kad pradėti pokyčiai įgaus pagreitį“, – kadencijos metu nuveiktus darbus apibendrino M. Vainiutė.
