2013 m. kovo 18 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šešėlinės Vyriausybės posėdyje priimti svarbiausi sprendimai:
1. Dėl Ministro Pirmininko politikavimo ir su Rusijos Federacija susijusios advokatų kontoros dalyvavimo strateginių energetikos projektų auditavime
NUTARTA: kreiptis į Ministrą Pirmininką ir Valstybės saugumo departamentą prašant paaiškinti, kokį vaidmenį audituojant ministerijas atlieka advokatų kontora „SGKA Leagal“, kurios veikloje dalyvauja Rusijos Federacijos advokatūros atstovai ir kuri buvo atrinkta ne viešojo pirkimo būdu.
Dainius Kreivys: „Ministras Pirmininkas pompastiškai ir politikuodamas paskelbė, kad atlieka veiklos auditus įvairiose ministerijose, tačiau iki šiol žinomas tik vienas atliekamas auditas, kurio skaidrumas kelia didelių abejonių. Ūkio ministerija užsakė atlikti Visagino atominės elektrinės (VAE) sutarčių peržiūrėjimą iki šiol negirdėtoje advokatų kontoroje „SGKA Leagal“. Advokatų kontora buvo atrinkta selektyviai, tiesioginių derybų būdu, neskelbiant viešo konkurso. Ši kontora atlieka VAE sutarčių peržiūrėjimą, tačiau realiai, mūsų žiniomis, ji atlieka giluminį VAE veiklos auditą. Visgi didžiausią nuostabą kelia tai, kad šios kompanijos viena iš pagrindinių advokačių yra Irina Tgaus iš Kaliningrado srities. Taigi kyla didelis susirūpinimas, kad strateginių Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos projektų auditą atlieka tiesiogiai su Rusijos Federacijas susijusi advokatų kontora. Tai yra labai pavojinga, nes šie advokatai greičiausiai turi priėjimą prie labai konfidencialių ir strateginę reikšmę Lietuvai turinčių dokumentų, o jų išvados gali paveikti visos Lietuvos energetikos sektoriaus ateitį. Kas gali paneigti, kad strateginė ir konfidenciali informacija nebus nutekinta?“
2. Dėl skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje
NUTARTA: TS-LKD ir kitų frakcijų politikams rekomenduoti palaikyti Energetikos komisijos priimtas išvadas dėl skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje.
Andrius Kubilius: „Seimo Energetikos komisija priėmė gana geras išvadas dėl skalūninių dujų žvalgybos Lietuvoje. Kadangi pats priklausau šiai komisijai, manau, kad joje buvo iškeltos dvi esminės mintys, kurių turime nepamiršti kalbant apie skalūninių dujų žvalgybą mūsų krašte: pirmiausia, kad Lietuva pagal visus skalūninių dujų žvalgybos ir išgavimo kriterijus, tiek ir kalbant apie aplinkosaugą, tiek ir apie mokestinę bazę, atitinka europinį standartą ir neblogą kontinentinės Europos modelį. Antra, kad tikrai verta svarstyti ir pritari pasiūlymui, jog mokestis už skalūnines dujas, kuris pagal ekspertų skaičiavimus dabar yra 20 proc., turėtų būti paskirstomas į į tris dalis: į valstybės biudžetą, į savivaldybių biudžetus ir 0,5 proc. šio mokesčio priskaičiuojant tiesiogiai žemės, kurioje žvalgomos ir išgaunamos dujos, savininkui. Taip susidaro gana reikšminga pinigų suma, kuri duotų tiesioginę naudą žmonėms, kurie savo teritorijoje leidžia žvalgyti, išgauti dujų, o kartu tai būtų nauja ekonominė paskata tiems regionams, kur dujų būtų žvalgoma. Todėl rekomenduojame pritarti Energetikos komisijos išvadoms ir kituose komitetuose bei jei reikės ir Seime“.
3. Dėl problemų, kurios kyla organizuojant Europos sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje
NUTARTA: ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas yra vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai renginių, tiesiogiai lemsiantis viso pirmininkavimo sėkmę. Tačiau kaip buvo pastebėta Europos liaudies partijos viršūnių taryboje, Europoje vyrauja didelis susirūpinimas dėl ES Rytų partnerystės politikos ateities, ypač žvelgiant į tai, kad 6 ES Rytų partnerystės programoje dalyvaujančios valstybės pastaruoju metu patiria vidaus politikos ir demokratijos eroziją. Juo labiau, jog panašu, kad Lietuvos institucijos pastaruoju metu nebeturi vizijos ir reikalingo supratimo apie tai, kaip išjudinti stringantį procesą, o pasirengimas šiam svarbiam susitikimui Vilniuje stagnuoja. Šešėlinė Vyriausybė nutarė kreiptis į Užsienio reikalų ministrą ir Ministrą Pirmininką siūlant rimtą ekspertinę pagalbą gelbėjant ES viršūnių tarybos susitikimą Vilniuje, nes tai yra svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai įvykis.
Audronius Ažubalis: „Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu vyksiantis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, opozicijos akimis, iš tikrųjų kelia daug susirūpinimo. Atkreipiame dėmesį, jog praktiškai visos valstybės, Rytų partnerės, pastaruoju metu susiduria su rimtais demokratizacijos iššūkiais, taip pat su ES dėmesio stoka, o visa tai gali pakenkti viršūnių susitikimo rezultatams. Dabartinis Lietuvos įsitraukimas rengiantis šiam svarbiam pirmininkavimo ES Tarybai etapui taip pat kelia daug klausimų: buvome palikti nuošalėje rengiant bendrą keturių valstybių užsienio reikalų ministrų – Švedijos, Lenkijos, Danijos ir Čekijos – pareiškimą dėl Rytų kaimynystės politikos, o mūsų ministras nepakviestas į 2013 m. vasario 18-19 d. vykusį Švedijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų bendrą vizitą į Moldovą, skirtą paremti šios valstybės reformų procesą. Kyla klausimas, ar šiandien Lietuva vis dar laikoma viena iš ES Rytų partnerystės vėliavnešių? Ypač žalinga, kad skirtingos mūsų valdžios institucijos šiandien blaškosi ir nekoordinuoja užsienio politikos veiksmų. Tik taip galima paaiškinti įvairias provokacijas Lietuvos politiniame gyvenime, paverčiančias Lietuvos Respublikos Seimą kai kurių Kaukazo regionų valstybių santykių aiškinimosi aikštele. Visa tai grasina, jog nesiėmus aktyvių veiksmų padėčiai keisti, svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo renginys gali žlugti. Todėl kviečiame valdančiuosius įsiklausyti į mūsų pastabas, būti atviresniais, o prieš priimant sprendimus nepatingėti Rytų partnerystės ir kitais pirmininkavimo klausimais konsultuotis su TS-LKD opozicija, turinčia ketverių metų valdymo ir pasirengimo pirmininkavimui ES patirtį“.
4. Dėl tautinių bendrijų padėties Lietuvoje ir Vyriausybės ketinimų šioje srityje
NUTARTA: pastaruoju metu ryškėjant labai negatyvioms tendencijoms tautinių bendrijų politikos srityje, kai yra diskriminaciniu būdu lengvinamas brandos egzaminas tautinių bendrijų vaikams bei kalbama apie kitus sprendimus, kurie grėstų netgi tautinių bendrijų kultūrinės autonomijos įtvirtinimu, Šešėlinė Vyriausybė rengiasi artimiausiu metu iš savo narių suformuoti specialiąją grupę, kuri išanalizuos procesus vykstančius Vyriausybėje ir Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos inicijuojamus įstatymų projektus, bei pateiks alternatyvius siūlymus tautinių bendrijų politikos srityje.
Mantas Adomėnas: „Procesai, kuruos matome vykstant tautinių bendrijų švietime, kultūroje ir kituose klausimuose, yra labai grėsmingi. Tai kelia didelį susirūpinimą ar Ministras Pirmininkas, pasiduodamas vienos iš koalicijos partnerių šantažui, nesirengia nusileisti kultūrinės autonomijos Vilnijos krašte įtvirtinimui. Kol kas matome daug kalbų ir užkulisinių veiksmų, bet Šešėlinė Vyriausybė yra pasirengusi rimtai reaguoti į visus sprendimus, kuriais būtų padaroma žala tautinių bendrijų integracijai Lietuvoje“.
TS-LKD šešėlinė Vyriausybė dirba jau trečią mėnesį, o pilnas ministrų kabinetas bus suformuotas praėjus 100 Vyriausybės darbo dienų.
