Seimas birželio 30 d. priėmė įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso (projektas Nr. XIVP-698(2), kuriame teigiama, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
„Konstitucijos 77 straipsnyje nustatyta, kad valstybės vadovas yra Lietuvos Respublikos Respublikos Prezidentas.
Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo: Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.
2002 m. birželio 19 d. nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Aukščiausios Tarybos pirmininko statusas negali būti prilygintas Prezidento statusui, kuris atsirado vėliau. Pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto.
Lietuvos šeimų sąjūdis:
1. Konstatuoja, kad Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtas įstatymas dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucinių normų ir faktinių aplinkybių.
2. Kreipiasi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, reikalaudamas šio įstatymo nepasirašyti ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. kreiptis į Konstitucinį Teismą su teikimu ištirti, ar šis įstatymas sutinka su Konstitucija”, – teigiama Lietuvos šeimų sąjūdžio išplatintame pareiškime dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.
