Šeimų interesus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, prašydamos organizuoti plačią ir atvirą diskusiją dėl daug atgarsio visuomenėje sulaukusios Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos (GĮP) tikslingumo, metodologinio ir mokslinio pagrįstumo, taip pat fakto, kad ji bus privaloma visiems vaikams, suderinamumo su LR Konstitucijoje numatytų tėvų teisių užtikrinimu.
Seimo komiteto prašoma atlikti parlamentinį tyrimą dėl GĮP parengimo, turinio formavimo ir įgyvendinimo, o iki tol, kol neįvyks minėta atvira demokratinė diskusija ir nebus atliktas išsamus parlamentinis tyrimas, prašoma komiteto rekomenduoti LR Švietimo, sporto ir mokslo ministerijai sustabdyti GĮP įgyvendinimą mokyklose.
Kreipimęsi pabrėžiama, kad, užuot siekusi atskleisti žmogų kaip asmenį, daugiaplanę būtybę, kurioje suvienyti tiek dvasinis, tiek psichinis, tiek socialinis, tiek materialusis (kūniškasis) gyvenimo klodai, programa pasižymi itin siauru požiūriu į asmenį, jo sveikatą ir lytiškumą.
„2016 m. SLURŠ programa buvo paremta prigimtine pasaulėžiūra, prigimtiniu asmens, lyties ir šeimos supratimu, kokį fiksuoja LR Konstitucija.
Naujoji, GĮP, yra paremta kita – postmodernistine pasaulėžiūra, suprantančia minėtas kategorijas kaip takias ir socialiai konstruojamas. […]
Programa vadovaujasi ne lytiškumo ugdymo, bet lytinio švietimo koncepcija, kurio tikslas ne ugdyti (valią, dorą, susivaldymą), bet informuoti apie žmogaus seksualumą ir jo raišką, to nevertinant etine ir moraline prasme.
Iš ugdomosios programos ji tapo prevencine, lytiškumo srityje kalbanti apie saugius lytinius santykius ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją“, – rašoma kreipimęsi.
Šeimų organizacijos pabrėžia, kad itin problemiška tai, jog visuomenei svetima pasaulėžiūra grįstas mokomasis dalykas atsirado privalomame ugdymo turinyje. „Tai reiškia valstybės sankcionuotą moralinį diktatą, tuo pačiu ignoruojant net tėvų prigimtinę teisę auklėti vaikus pagal savo moralinius įsitikinimus.“
Kreipimęsi teigiama, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai ignoruoja šeimų organizacijų pasiūlymus ir net neįtraukia jų į diskusijas.
„Skirtingai nuo 2016 m., kai rengiant SLURŠ programą, lygiais pagrindais dalyvavo visos suinteresuotos pusės, o diskusijos vyko ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje, GĮP iš esmės rengė vienas asmuo. Rengiant šią programą, tėvų organizacijos nedalyvavo, o ne kartą pateiktas pastabas ir siūlymą šią programą padaryti pasirenkama ŠMSM ignoravo.“
Pasak šeimų organizacijų, skandalinga tai, kad programos lytiškumo ugdymo turinį sudaro tik vieną pasaulėžiūrinę poziciją atstovaujančių VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų” parengtos metodinės priemonės.
Šios organizacijos vadovė buvo vienintelis ne valstybės ar mokslo institucijų atstovas rengiant GĮP įgyvendinimo rekomendacijas (5-10 klasėms). Tas pats asmuo LR ŠMSM nurodymu yra įtrauktas į Nacionalinę programą „Gyvenimo įgūdžių (GĮ) mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme” ir ruoš Gyvenimo dalyko įgūdžių mokytojus „Lytiškumo, lytinės ir reprodukcinės sveikatos dalyje“.
Kaip teigiama kreipimęsi, akivaizdu, kad pedagogų kvalifikacijos kėlimas šioje srityje yra išimtinai patikėtas lytinio švietimo paradigmą propaguojančių asmenų rankas.
Organizacijoms abejonių kelia ne tik lytiškumo ugdymo dalis, bet ir siūlomas socialinio emocinio ugdymo modelis ir jo įgyvendinimo būdai bei priemonės: „Norėdamas sėkmingai įgyvendinti GĮP turinį šio dalyko mokytojas, turi turėti itin daug psichologinių žinių bei profesinį pasirengimą, prilygstantį psichoterapijos studijoms ir pasiekti rezultatą dirbdamas didele, virš 20 vaikų turinčia grupe.“
„Mokinių pasiekimų vertinimui siūloma naudoti diagnostinius testus, paprastai taikomus psichoterapijoje, kuriuos vertinti gali tik kompetentingas specialistas. […]
Gyvenimo įgūdžių programos atveju vaiko vidinių išgyvenimų atskleidimas mokytojui ir visai klasei nebus nei laisvai pasirinktas, nei apsaugotas nuo kieno nors smalsių akių”, todėl, organizacijų nuomone, yra būtina, kad jį įvertintų Lietuvos psichologų sąjungos ir Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos.
Organizacijos atkreipia dėmesį, kad parengus programą nebuvo atliktas jos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. “Neaišku, kokį poveikį programa turės vaikų ir paauglių psichinei ir fizinei sveikatai, vertybinėms nuostatoms, visuomenės moralei ir socialiniams santykiams”, – sako kreipimosi iniciatoriai, ir siūlo ministerijai tokį vertinimą atlikti.
Raštą pasirašė Rengimo šeimai asociacija, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Sąjunga „Vardan šeimos”, Ugdymo šeimoje asociacija, VšĮ „Laisvos visuomenės institutas” ir Lietuvos tėvų forumas.
