2023 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir Lietuvos šeimos ūkininkų asociacija vicepirmininkas Vytautas Buivydas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys, pieno ūkio savininkas Darius Viliušis susitinka su Prezidento patarėjais aptarti pieno sektoriaus krizės ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos 2023 m. sausio 19 d., rezoliucijoje išreikšto susirūpinimo ir kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas, bendradarbiaujant su žemdirbių bei kaimo plėtros procesuose veikiančiomis savivaldos organizacijomis:
Operatyviai spręsti žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimą. Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo apie 80 proc. Lietuvos žemių. Lietuvoje galiojantis įstatymas, neleidžiantis turėti asmeniui daugiau nei 500 ha žemės yra realiai neveikiantis. Žemę neribotai galima įsigyti, superkant juridinių vienetų akcijas. Neribojant žemės pardavimo per akcijas bei pajus, kyla grėsmė ir nacionaliniam saugumui, kadangi dauguma valstybės nekilnojamojo turto sutelkiama ribotame subjektų rate. Tikslinga koreguoti žemės įsigijimo įstatymą, užkertant galimybę jau turintiems daugiau kaip 500 ha žemės subjektams įsigyti žemę per susijusius fizinius ar juridinius vienetus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį) turi nuo 1 proc. atitinkamos įmonės akcijų (pajų). Šiuo metu esant ribojimui įsigyti žemę subjektams, valdantiems ne mažiau kaip 25 procentus akcijų ar pajų, šis įstatymas yra nesudėtingai apeinamas ir/arba paliekama erdvė jį apeiti.
Spręsti Tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo klausimą – numatyti 60 tūkst. Eurų tiesioginių išmokų ribą. Lietuvoje iki 500 EUR tiesioginių išmokų gauna 34,16 tūkst. (26,7 proc.) paramos gavėjų. Jiems skirta parama sudarė 2,5 proc. visos tiesioginės paramos. Tuo tarpu 40 paramos gavėjų gaunančių daugiau kaip 300 000 EUR tiesioginės paramos, gauna 3,5 proc. visos tiesioginės paramos. Naujasis 2023 – 2027 m. finansinis periodas suteikia galimybę veikti ryžtingiau ir atsižvelgti į Europos Vadovų Tarybos rekomendacijas judėti link 60 tūkst. Eur tiesioginių išmokų ribos, kad daugiau paramos gautų vidutinio dydžio ir mažesni ūkiai, o didelės bendrovės privalo labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis.
Užtikrinti paramą specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius. Siekiant didinti Lietuvoje veikiančių kooperatinių darinių konkurenciją vidaus ir užsienio rinkose ir stiprinti jų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje, būtinos ypatingos sąlygos – tikslinga tęsti gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų kūrimosi bei veiklos skatinimo priemonę, todėl Strateginiame plane reikalinga numatyti investicinę paramą gamintojų grupių ir organizacijų žemės ir miškų ūkio sektoriuje įsisteigimui. Strateginio plano priemonių, skirtų gamybinėms investicijoms, taisyklėse nustatyti patrauklias sąlygas pirmiausia kooperuotų smulkių ir vidutinių žemės ūkio subjektų darinių verslo planams remti. Taip pat remti kooperuotų žemdirbių ir miško valdytojų konsultavimą bei mentorystę.
Dėl pieno sektoriaus krizės. Per 10 metų Lietuvoje sumažėjo 88 proc. pieno ūkių, tuo pačiu mažėjo ir pieno gamyba, kas įtakojo tai, jog šiandien pieno perdirbėjai dirba tik 50 proc. pajėgumu. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2017 m., kuriant Pieno strategiją, pieno perdirbėjams buvo skirta ženkli parama, deja šiandien kyla klausimas dėl jų veiklos ekonominio efektyvumo.
