Vakar pagaliau STT pradėjus rimtai tirti slaptos VSD pažymos „nutekėjimo“ į žiniasklaidą kanalus ir apklausus kelias BNS žurnalistes (iš kurių viena, neoficialiais duomenimis, gali būti „konservatorių kurmio“ VSD vadinto V.Damulio, siejamo su TS-LKD partija, giminaitė), Seimo valdyba supanikavo: nusprendė kreiptis į Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus.
Ką reiškia tokia Seimo valdybos panika? Kad pirminė versija, jog slaptos VSD pažymos informacija „nutekėjo“ į žiniasklaidą iš Seimo, iš tiesų gali būti teisinga? Seimo valdyba išsigando ir dabar darys spaudimą teisėsaugai, kad toliau tas „nutekėjimas“ nebūtų tiriamas?
Nemanau, kad STT šiuo atveju tos Seimo valdybos taip jau labai ir išsigąs. Juo labiau, kad tokius Seimo valdybos veiksmus net galima traktuoti kaip tiesioginį spaudimą tyrėjams – kištis į ikiteisminius tyrimus mūsų politikams draudžia įstatymai ir už tai net gresia baudžiamoji atsakomybė.
O STT turi išsiaiškinti, kas gi „nutekino“ tos slaptos VSD pažymos turinį BNS. Netgi privalo – kad būtų išsiaiškinta, kas atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir kad pagaliau būtų baigtos politinės spekuliacijos (pradedant Darbo partijos pirmininke, Seimo pirmininke Loreta Graužiniene ir baigiant Darbo partijos kandidatu į prezidentu, Seimo NSGK pirmininku Artūru Paulausku – kad VSD veikia kaip D.Grybauskaitės viešųjų ryšių agentūra) ir būtų įvardinti tie, kurie, pasinaudodami slapta VSD medžiaga, žaidžia nešvarius politinius žaidimus.
Pagal viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją galima susidaryti prielaidą esant kelias pagrindines šio „VSD pažymos“ detektyvo versijas:
pirma, VSD pažymos turinį „nutekino“ dešinioji pusė, kad pridengtų spalio 31 d. Seime vykusią A.Skardžiaus konferenciją apie suskystintų dujų terminalą ir apie energetinėms konsultacijoms išleistus milijonus;
antra, VSD pažymos turinį „nutekino“ D.Grybauskaitės politinių oponentų (A.Paulausko) stovykla, kad atidarytų Pandoros skrynią Paulausko štabo „maitvanagiams“ D.Grybauskaitės biografiją kuo plačiau „kapot“.
Taigi, kuri versija teisinga, manau, ir išsiaiškins STT.
Tuo tarpu grįžtant prie BNS žurnalisčių apklausos, tai nieko tragiško čia nėra. Tai ne pirmas kartas šioje valstybėje, kai ikiteisminiuose tyrimuose žurnalistai yra apklausiami. Ir tikrai nereikia dėl to iš karto žiūrėti į Rytus – nes, jeigu pažiūrėtume, pvz., į Didžiąją Britaniją, tai ten žurnalistai yra teisiami už tai, kad moka teisėsaugai už informacijos gavimą kyšius (pvz., Britanijoje, „The Sun“ laikraščio redakcijoje buvo areštuoti keturi darbuotojai dėl įtarimų davus kyšius policijai mainais už informaciją) arba kad neteisėtai įsilaužinėjo į telefonus ir klausėsi pokalbių („News of the World“ žurnalistai). Ir niekas dėl to Didžiojoje Britanijoje teisėsaugos nekaltina „putinizmu“, „stalinizmu“, o Britanijos politikai teisėsaugai dėl to nedaro spaudimo ir nekaltina pareigūnų „laisvo žodžio persekiojimu“.
Na, o kalbant apie šaltinio neišdavimą ir apie pakeistus įstatymus – kad šaltinį žurnalistas turi išduoti, jeigu to reikalauja teismas, tai čia jau reikia „ačiū“ pasakyti Konstituciniam Teismui, kuris 2002 m. spalio 23 d. iki tol Visuomenės informavimo įstatyme galiojusią nuostatą – kad viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas ir žurnalistas turi teisę be jokių išlygų išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio – pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 29 d.
„Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnis ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjas, platintojas, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio net ir teismui, nors informacijos šaltinį atskleisti būtina tam, kad būtų vykdomas teisingumas, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui“, – nustatė KT.
Štai šitas KT nutarimas ir po to sekę įstatymų pakeitimai ir atvėrė mūsų teisėsaugai kelius aiškinantis žurnalistų šaltinius.
Taigi, kadangi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo kalboje (toje, kur rašė per naktį bibliotekoje) akcentavo, kad jai svarbiausia Konstitucija, Konstitucija ir dar kartą Konstitucija, tuomet ji turėtų pasiskaityti 2002 m. spalio 23 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, Konstituciją, atitinkamus įstatymus (įskaitant BK) ir pasakyti: šaunuoliai, STT, gerai dirbate ir toliau dirbkite, ir išsiaiškinkite, kas žiniasklaidai „nutekino“ tos slaptos VSD pažymos turinį.
Priešingu atveju gali kilti klausimas: o ko taip staiga sunerimo ta Seimo vadovybė, kad STT dėl slaptos VSD pažymos paviešinimo apklausė žurnalistus?
Kaip dažniausiai būna – bijo tas, kas jaučiasi kaltas.
O kas kaltas dėl VSD slaptos pažymos atskleidimo, tikimės, greitu laiku atsakys STT.
P.S. Beje, kai iš tiesų žurnalistai būna persekiojami teisėsaugos, tai tokiais atvejais iš politikų pusės – absoliuti, spengianti tyla. Bet kai teisėsauga iš tiesų dirba savo darbą ir labai rimtoje byloje – išduota valstybės paslaptis, ir kai pradeda degti pačių politikų padai bei ima baimė, kad į viešumą gali išlįsti pačių politikų nešvarūs žaidimai ir intrigos, štai tada jau prasideda klyksmas: „Gelbėkite, laisvą žodį skriaudžia!”. Nors, kaip matome, vyksta labai rimtas ikiteisminis tyrimas – į didelius politinius, nešvarius žaidimus ir žurnalistai galimai buvo įvelti.
