„Vertinimas dar nereiškia, kad prokurorui reikia trauktis. Prokuroras yra savarankiškas žmogus, ir niekas nenumato, joks kol kas įstatymas ar statutas nenumato, jeigu neįvertins prokuratūros ataskaitos, kad jis turėtų būtinai pasišalinti”, – taip šiandien „Žinių radijo“ laidoje vakarykštį prokuratūros ataskaitos nepatvirtinimą pakomentavo Seimo pirmininkas V. Gedvilas.
Be abejo, V.Gedvilas šiandien yra teisus: šiandien joks įstatymas ar statutas nenumato, kad, Seimui neįvertinus prokuratūros ataskaitos, institucijos vadovas turėtų atsistatydinti. Tačiau rytoj tokia Seimo Statuto pataisa jau gali būti priimta.
„Jeigu Seimas priima nutarimą nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurį skiria Seimas, metinei veiklos ataskaitai, tokiu atveju Seimas gali pavesti komitetui, nagrinėjusiam šią ataskaitą, pateikti Seimo nutarimo dėl nepasitikėjimo tos valstybės institucijos vadovu projektą artimiausiame Seimo posėdyje. Seimas artimiausiame posėdyje balsuoja dėl valstybės institucijos vadovo atleidimo iš užimamų pareigų. Seimui priėmus nutarimą nepritarti valstybės institucijos vadovo, kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, metinei veiklos ataskaitai, Seimas gali pavesti komitetui, nagrinėjusiam šią ataskaitą, pateikti Seimo nutarimo dėl siūlymo Respublikos Prezidentui jį atleisti projektą. Sprendimas dėl valstybės institucijų vadovų atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma“, – teigiama ryt numatomoje priimti Seimo Statuto pataisoje.
Tai reiškia, kad Seimas nori nustatyti naują 15 institucijų (įskaitant 3 komisijas) vadovų atleidimo pagrindą, o nusitaikius į vieną – generalinį prokurorą – nuo ataskaitos patvirtinimo/nepatvirtinimo taip pat priklausytų valstybės kontrolės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos, Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus, Valstybės saugumo departamento (VSD), Generalinės prokuratūros, Lietuvos mokslo tarybos, Privatizavimo komisijos vadovų ar net komisijų likimai. Mat nepritarus VKEKK (5 nariai), VTEK (5 nariai), LRT komisijos (13 narių) ataskaitoms, būtų atleidžiamas ne tik pirmininkas, bet ir visi jų nariai.
Taigi, kas vyksta? Seime įtvirtinamas naujas institucijos vadovo atleidimo pagrindas – nepritarimas veiklos ataskaitai, tačiau nėra nustatoma jokių objektyvių ataskaitos vertinimo kriterijų, todėl sudaromos sąlygos politiniam susidorojimui su teisėsaugos ir kitomis institucijomis.
Paskutinis pavyzdys – vakarykštis įvykis Seime: svarstant generalinio prokuroro D.Valio pateiktą metinę prokuratūros veiklos ataskaitą, iš Seimo narių užduodamų klausimų buvo galima susidaryti prielaidą, kad ataskaitai buvo nepritarta dėl kelių su ataskaita nesusijusių klausimą: kad D.Valio vadovaujama prokuratūra išdrįso paliesti Rusijos kapitalo banką „Snoras“ (Rusijos piliečiui Vladimirui Antonovui priklausė pagrindinis akcijų paketas – 68,1 proc.) ir kad, remiantis rotacijos principu, jog negalima vienai prokuratūrai vadovauti daugiau nei 10 metų, nepaskyrė Kęstučio Betingio, vadovavusio Kauno apygardos prokuratūrai 11 metų, dar 5 metų kadencijai. Tuo tarpu pačiai ataskaitai priekaištų neturėta.
Beje, toks atleidimo pagrindas (kokį, pakeičiant Seimo Statutą, nori nustatyti parlamentarai) būtų taikomas ne tik Seimo skiriamiems institucijų vadovams, bet ir tiems vadovams, kuriuos skiria Prezidentas, t.y. Prezidentas būtų įpareigojamas atleisti institucijos vadovą, kurio veiklos ataskaitai nepritarė Seimas, – o tai paneigia Prezidento konstitucines galias ir prieštarauja Konstitucijai.
Šis atleidimo pagrindas konkuruoja su Konstitucijoje nustatytu nepasitikėjimo institutu, kuris taikomas Seimo skiriamiems pareigūnams. Tačiau yra esminis skirtumas tas, kad norint pareikšti nepasitikėjimą reikia 71 balso (pagal Konstitucijos 75 str.), o ataskaitos nepatvirtinimui Seimo nutarimu užtektų paprastos daugumos (pagal Seimo statuto 113 str.).
Tai reiškia, kad, pvz., gali į Seimo posėdį atvykti vien tik suinteresuoti „Snoro“ bėglių interesų gynėjai ar Darbo partijos nariai, norintys atkeršyti už partijai iškeltą bylą, ir nepatvirtinti prokuratūros ataskaitos. Ir viskas – generalinis prokuroras turėtų rašyti atsistatydinimo pareiškimą.
Taigi esminis šios Seimo Statuto pataisos dalykas – vadovų (ir komisijų narių) atleidimas taptų politizuotas, destruktyvus ir tai visiškai paneigtų institucijų nepriklausomumą.
Toks institucijų vadovų atleidimas gali tapti ir puikia priemone užsienio slaptosioms tarnyboms per savo atstovus politinėse partijose užvaldyti raktines šalies institucijas – įskaitant teisėsaugos ir saugumo.
Kaip žinia, Rusijos analitinis portalas rubaltic.ru šią Lietuvos valdančiąją koaliciją, norinčią pakeisti 15 institucijų vadovų bei komisijų atleidimo tvarką, įvardijo kaip prorusišką, – džiaugėsi, kad Seimo rinkimus laimėjo tos partijos , kurios pagaliau pradės naują erą Lietuvos ir Rusijos santykiuose.
