Seimo Mišrios grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė tikina, kad jos vadovaujama frakcija palaikys valstybės biudžeto projektą, jeigu parlamente nebus svarstomi Civilinės sąjungos ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo klausimai. Pasak jos, parlamentarai yra pavargę dėl Laisvės frakcijos šantažo.
„Šiandien mūsų frakcija, Mišrios grupės, turėjo gana ilgą diskusiją dėl valstybės biudžeto. Esame pavargę tiek nuo bandomo daryti turgaus, kuomet už paramą partnerystei yra reikalauja balsuoti dėl biudžeto, Laisvės frakcija bando šantažuodama įgyti reikiamus balsus. Kartu visi yra nuogąstaujantys Lietuvoje dėl grasinimų, jog gali tekti gyventi iš vienos dvyliktosios“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Širinskienė.
„Mūsų frakcija šiandien nusprendė, jog mes tikrai paremtume valstybės biudžetą, jeigu valdantieji rastų savyje jėgų atmesti partnerystės įstatymo projektą ir netraukti kartu jokių kitų visuomenę kiršinančių teisės aktų, kaip pavyzdžiui, narkotikų dekriminalizavimo“, – pažymėjo ji.
Parlamentarė tvirtino, kad atmetus Civilinės sąjungos projektą, Mišrios grupės frakcijos parama valstybės biudžeto projektui būtų garantuota.
„Manome, kad Civilinės sąjungos projektas turėtų būti atmestas ir mūsų parama tokiu atveju valstybės biudžetui būtų garantuota. (…) Manau, šiuo atveju svarbiau pasirinkti tam tikras vertybes ir šios vertybės yra šeima ir su tuo susiję klausimai“, – sakė Seimo narė.
Antradienį Seime numatoma pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.
Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.
Skola – 39,8 proc.
Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
