Lietuvoje kilus diskusijoms dėl Lietuvai didėjančių grėsmių, ekspremjeras Saulius Skvernelis kelia patariamojo referendumo dėl tolesnės valstybės gynybos idėją. Politiko teigimu, būtų naudinga žmonių pasiteirauti, ar ši sutinka mobilizuotis ir valstybės bei žmonių resursus nukreipti į valstybės gynybą.
„Jei manome, kad Lietuva turi tapti saugumo tvirtove, tai kiekvienas pilietis turi būti pasiryžęs tam tikroms aukoms. Jos yra būtinos, kad mes galėtume įgyvendinti principą, kuris yra siūlomas. Juk visuotinio šaukimo idėja reiškia, kad žmonės turi suvokti, jog visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai – tiek vaikinai, tiek merginos – turės atlikti tarnybą“, – Eltai sakė politikas.
Anot jo, visuomenės nuomonė svarbi ir atsakant į klausimą, ar valstybė yra pasiryžusi dar labiau didinti išlaidas gynybai.
„Visuotinei šauktinių tarnybai užtikrinti reikia didelių investicijų į ginkluotę bei infrastruktūrą. Taip pat reikėtų papildomų ar esamų mokesčių didinimo“, – teigė ekspremjeras, pridurdamas, kad, siekiant iš esmės keisti krašto gynybos modelį, gali tekti „įšaldyti“ ir tam tikrų socialinių klausimų sprendimą.
Būtent dėl to, akcentavo S. Skvernelis, politikams labai svarbu žinoti visuomenės nuomonę.
„Jei žinosime realybę, politikams bus lengviau priiminėti sprendimus, atsižvelgiant į tautos apsisprendimą“, – svarstė S. Skvernelis.
Tačiau gyventojai tokio pobūdžio apklausoje nebūtinai gali paremti idėją mobilizuoti valstybės ir visuomenės resursus. Tą, kaip tikina, puikiai supranta ir pats S. Skvernelis. Tačiau, pasak jo, tai nėra pakankama priežastis atsisakyti minėtos idėjos. Net jei gyventojai pasisakytų prieš resursų mobilizaciją visuotinei gynybai, S. Skvernelio teigimu, tai būtų naudingas, kryptį politikams nurodantis indikatorius.
„Tada mes tiesiog žinosime realybę ir tada politikams bus lengviau priiminėti sprendimus, atsižvelgiant į tautos apsisprendimą“, – sakė S. Skvernelis.
„Pavyzdžiui, tada reikėtų orientuotis į profesionalią kariuomenę, plius – šauktinius, kurie užtikrina rezervą“, – svarstė jis, dar kartą akcentuodamas, kad bet koks visuomenės atsakymas yra savaime vertingas.
„Bet koks atsakymas yra atsakymas. Nereikia bijoti, kad žmonės išreikš kažkokią kitokią poziciją. Jei jie išreikš, tai tokia tautos valia. Nereikia sakyti, kad mums tai pakenks ir kad mes turėsime kelti baltas vėliavas. Bet jei bus pritarimas – tai atvertų kelius bet kokiai Vyriausybei. Nebereikėtų žvalgytis į šalis. Būtų vienas prioritetas – visuotinis šalies gynybos principo įgyvendinimas“, – apibendrino S. Skvernelis.
Diskusijas dėl šalies gynybos inicijavo G. Landsbergis
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
Diskusijas paskatino ir išsiskyrusios G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijos – pastarasis kolegos perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje nėra.
Panašios pozicijos laikėsi ir Prezidentūra – vertindamas G. Landsbergio įspėjimus, šalies vadovas palinkėjo Vyriausybės atstovui „atsisėsti ir nusiraminti“. Taip pat Gitanas Nausėda nurodė, kad politikams nereikėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą ir aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį.
„Ką mes tuo norime pasakyti? Kad prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko į Vilnių ir sakė, kad 5-asis straipsnis yra šventas, prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais, ir kancleris Olafas Scholzas, kuris taip pat sakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą, yra melagiai? Ar tiesiog plepiai? Aš manau, kad taip nėra, ir tikrai nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes 5-asis straipsnis yra NATO organizacijos šerdis“, – sakė G. Nausėda.
