Sausio pradžioje Seime užregistruotas Rinkimų kodekso projektas ir didysis rinkimų pertvarkos paketas, pasak šių dokumentų autorių, neva turėtų suvienodinti sąlygas partijoms ir rinkimų komitetams dalyvauti savivaldos bei Europarlamento rinkimuose. Vis dėlto pažadai skambėjo gražiai, o realybė rodo priešingai. Maža to, takoskyra tik dar labiau gilėja, sudarant išskirtines privilegijas partijoms, o šios ir toliau linkusios mistifikuoti stiprų visuomenės palaikymą pelniusių rinkimų komitetų veiklą.
Kalbomis lygiuoja, o veiksmais – atriboja
Skirtingiems rinkimų komitetams atstovaujantys penkių šalies savivaldybių – Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Rokiškio ir Kazlų Rūdos – merai atvirai prabilo apie nuogąstavimus dėl būsimojo Rinkimų kodekso. Savo įžvalgas praėjusią savaitę jie oficialiu kreipimusi išsakė parlamentarams ir šalies vadovui.
Perfrazuojant žinomą liaudies posakį, juokaujama, kad naujai kuriamų įstatymų naudą pačios partijos gaudo. Ne kas kitas, o būtent politinės partijos nustatė, kaip Lietuvoje iki šiol veikė rinkimų komitetai, daugelyje šalies savivaldybių užsitarnavę tvirtą rinkėjų pasitikėjimą bei palaikymą.
Nejaugi savo rengiamu Rinkimų kodeksu ir visu teisės aktų rinkiniu valdžioje esantys partijų atstovai pasiryžę sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti rinkimuose tiek partijoms, tiek visuomenininkams, buriantis į vienaip ar kitaip pavadintą darinį? Deja.
Nuodugniai išnagrinėjus bene 200 puslapių apimties teisės aktų paketą, tapo aišku, kad partijos siūlo naudoti tą patį sceninį grimą tiek sau, tiek ir komitetams, tačiau užkulisiai ruoštis pasirodymui scenoje būtų suteikti tik partijoms.
Siekia atsikratyti stiprių konkurentų
Reakciją ir kritišką poziciją šiam dokumentų paketui, kuris jau keliauja Seimo koridoriais, atskiru kreipimusi į Seimo narius ir Prezidentūrą šią savaitę išdėstė savivaldybių merai. Jie įsitikinę, kad tam pritars ir kitose savivaldybėse vietos gyventojų palaikymą turintys komitetų atstovai.
„Lietuvoje turime beprecedentę situaciją: iki savivaldos rinkimų dienos liko mažiau nei metai, tačiau kokie jie bus – klausimų daugiau nei atsakymų. Ilgiau nei metus partijos už uždarų durų tarėsi ir dabar Seimui teikia keistą įstatymų paketą, kuriame reikalaujamų „namų darbų“ sąrašas komitetams – itin didelis, o laiko bus palikta vos keli mėnesiai.
Panašu, jog partijos sieks visus šiuos pakeitimus priimti kuo vėliau, kad visuomenininkai nebesuspėtų laiku įsteigti numatytų naujų teisinių darinių ir taip vieniems rinkimams galbūt atsikratys realiai dirbančių, o ne politikuojančių konkurentų“, – mintimis dalijosi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Rudens pradžioje formaliai prasideda rinkimų kampanijos periodas iki kurio, pagal pateiktą įstatymų projektą, rinkimuose dalyvauti ketinantys asmenys turi būti įsteigę vienokį ar kitokį darinį. Tačiau kol kas nėra aišku, kada šis įstatymų paketas bus priimtas ir kaip visuomenininkai galėtų kelti partijoms oponuojančias kandidatūras. Taip pat neaišku ir kokias konkrečias funkcijas deleguos renkamiems merams.
Skirtingų standartų sistema
Rinkimų kodekse numatyta, kad ne politinių partijų nariai, norėdami dalyvauti savivaldos rinkimuose, turės steigti naujus juridinius vienetus – rinkimų komitetus. Šiems visos steigimo procedūros numatomos identiškos, kaip ir partijoms. Todėl jau dabar puse lūpų kalbama, kad rinkimų komitetus siekiama paversti mini partijomis.
„Skaitant šį Rinkimų kodeksą tampa aišku, kad Parlamento nariai iš kai kurių partijų tiesiog bijo sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti savivaldos rinkimuose partijoms ir rinkimų komitetams. Tarkime, norint įkurti partiją reikia 2000 steigėjų, t. y. 0,07 proc. gyventojų. Tuo tarpu įkurti rinkimų komitetą, kuris dalyvautų vos vienos savivaldybės tarybos rinkimuose, planuojama reikalauti 0,1 proc. konkrečios gyvenamosios teritorijos gyventojų tapti steigėjais. Ir tai – tik pats elementariausias pavyzdys“, – teigia Šiaulių savivaldybės meras Artūras Visockas.
Nuostabos neslepia ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas. Pasak jo, įstatymų projektuose įtvirtinta, jog politinės partijos de facto visuomet išlaiko gyventojų palaikymą, o štai rinkimų komitetai prieš kiekvienus savivaldos rinkimus kaskart turėtų atskirai surinkti nustatytą skaičių rinkėjų parašų. Esą taip komitetai įrodytų turį palaikymą ir galėtų būti registruojami kelti kandidatus rinkimams.
„Praėjusiuose savivaldos rinkimuose komitetai Kaune pelnė net 80 proc. visų rinkėjų balsų, Šiauliuose – 50 proc., o Panevėžyje apie trečdalį. Pažvelgus į tokius rezultatus ir akivaizdžiai matant, kam gyventojai išreiškė didesnį palaikymą, logiškiau skambėtų reikalavimas, kad šitaip rinkėjų palaikymą „pasitikrintų“ tiek politinė partija, tiek ir komitetas, jeigu jų atstovai ankstesniuose rinkimuose išvis nebuvo patekę į tarybą“ – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Trūksta aiškumo ir nebėra laiko
„Girdime, kad šiam įstatymų paketui yra gaunama nemažai teisinių, procedūrinių pastabų. Mūsų pateiktos pastabos taip pat atskleidžia tam tikras ydas. Todėl kyla klausimas, ar tikrai Seimas įstatymus priims laiku ir jie bus kokybiški.
Atsižvelgdami į tai, siūlome „išgaudyti“ tiek teisines, tiek kitas plonybes, o naujovių įsigaliojimą nustatyti po 2023 metų. Kitu atveju, panašu, bus priimtas nekokybiškas įstatymų rinkinys, kuriuo vadovautis komitetams kitų metų rinkimuose taps neįmanoma“, – dalykišką požiūrį išdėstė Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas.
Ne tik politinį, bet ir teisinį aspektą palietė Kazlų rūdos rajono meras Mantas Varaška. Jis atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas dar 2007 m. vasario 9 d. pabrėžė, jog „visuotinai pripažinti demokratinės teisinės valstybės standartai įpareigoja įstatymų leidėją savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo koregavimą atlikti likus pakankamai ilgam laikui iki kitų savivaldybių tarybų rinkimų“.
Taip pat Europos Komisijos 2002 m. priimtas Geros praktikos rinkimuose kodeksas nurodo, kad esminės, svarbiausios rinkimų teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos likus mažiau negu vieneriems metams iki rinkimų.
Vienodina pareigas, bet ne teises
Visi merai vienbalsiai sutaria, kad ruošiamame įstatymų pakete numatyti finansavimo šaltiniai politinių organizacijų veiklai vykdyti – akivaizdžiai diskriminaciniai rinkimų komitetų atžvilgiu. Įstatymo projekte teigiama, kad rinkimų komitetai turėtų tenkintis tik narių mokesčiu ir fizinių asmenų aukomis, kurių dydis apribotas įstatymų. Tuo tarpu politinės organizacijos veiklą vykdytų iš valstybės dotacijų, gyventojų pajamų mokesčio paramos, nario mokesčio bei fizinių asmenų aukų.
Pasak merų, jei Seimas neatsižvelgs į jų siūlymus vengti rinkimų komitetų prilyginimo politinėms partijoms, tokiu atveju turi būti suvienodintos ne tik rinkimų komitetų pareigos, susijusios su steigimu bei atsakomybe, bet ir teisės, įskaitant teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, kokie numatyti politinėms partijoms.
Iš valstybės biudžeto lėšų skiriama asignavimų suma rinkimų komitetams galėtų būti apskaičiuojama ir skiriama tiems, kurie per paskutinius savivaldybių tarybų rinkimus gavo ne mažiau kaip du savivaldybės tarybos narių mandatus.
Taip pat privalu numatyti, kad gyventojai dalį gyventojų pajamų mokesčio galėtų skirti ne tik partijoms, bet ir rinkimų komitetams.
