Visa Lietuva, Europos Sąjunga ir, aišku, Amerika apsiputojusios šaukia, kad Baltarusijoje – ne demokratija, ir kad prezidento rinkimai, kuriuose Aleksandras Lukašenka išrinktas Baltarusijos prezidentu – nėra teisėti, nes tikrasis prezidentas esą turi būti visai kitas Aleksandras – kažkoks Milinkevičius, kuris Jungtinėms Amerikos Valstijoms kainavo nei daugiau, nei mažiau kaip dvylika milijonų JAV dolerių. Esą tokia buvo JAV investicija į Baltarusijos demokratiją. Taigi todėl esą ir turi būti pakartotiniai Baltarusijos prezidento rinkimai – mat Amerikai prisipažinti, kad ji nė už jokius pinigus negali įveikti Aleksandro Lukašenkos režimo, tolygu paimti virvę ir pasikarti. Nes tai – gėda. Didžiulė gėda tiek Rusijos, tiek Europos Sąjungos akyse.
Tuo tarpu kiek į šitą demokratiją, arba, kitaip sakant, Ameriką Baltarusijoje investavo Europos Sąjunga, niekas neskelbia. Tik vienas iš Baltarusijos opozicijos šalininkų akademikas Anatolijus Michailovas Vilniuje, Seime, surengtoje konferencijoje skundėsi, kad ta ES visiškai nesuvokia Lukašenkos fenomeno, todėl tie milijonai, kuriuos ji skiria, yra naudojami visiškai neefektyviai. Kitaip sakant, tik “dėl akių”.
Mes nepasakytume, kad tie milijonai yra skiriami tik dėl akių, nes Aleksandro Lukašenkos režimas padeda užsidirbti ne tik baltarusiams, bet ir lietuviams. Ypač – studentijai, kuri yra neturtinga ir alkana, ir kuriai nuolat trūksta lito kito geresniam drabužiui, pramogai ar šiaip “smulkioms išlaidoms”.
Štai, pavyzdžiui, mūsų eilinis studentas Tomas, kurio tėveliai nėra tokie jau pasiturintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir negali sau leisti nupirkti sūneliui visko, ko širdis geidžia, šių metų kovo 19 d. Lietuvos pasienyje užsidirbo net 100 litų. Už tokią sumą jam tereikėjo šiltai apsirengti, atvykti prie Lietuvos Respublikos Seimo ir iš ten užsakytais autobusais nuvažiuoti į Lietuvos pasienį – protestuoti prieš Lukašenkos režimą, už demokratiją Baltarusijoje. 100 litų jam esą buvo sumokėta už tai, kad jis laikė Lukašenkos režimą smerkiantį plakatą. Reikės, sakė Tomas, jis palaikys ir kitokio turinio plakatą – tik duokit pinigų. Nes Lietuvoje statybose pagalbinis darbininkas uždirba 10 litų per dieną – priešingai nei Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, kuris per kelias valandas “Olympic” kazino pralošia keliolika tūkstančių litų. O kiek dar prageria…
Taigi Baltarusijoje kuriama demokratija. Kitaip sakant, amerikonų valdžia, nes Baltarusija – dar vienintelė likusi posovietinė šalis, kurioje svarbiausios gamyklos dar nėra prichvatizuotos, ir tų gamyklų pelnas pildo valstybės kasas, o ne atitinkamų amerikonų kišenes, kaip kad tai įvyko Lietuvoje su “Mažeikių nafta” – atidavėme amerikonams strateginį objektą ir už valstybės apvogimą dar primokėjom: tik priimkit, brangieji, Lietuvą į NATO.
O kai Džordžas Bušas, atvykęs pas mus, pareiškė, kad kas Lietuvos priešas – tas ir NATO priešas, tai nusiuntėm ponią Almą Adamkienę pas ponią Laurą Buš į Ameriką josios vyro su trumpinėmis pasižiūrėti – neva, įgnybkit man, kad aš iš tiesų nesapnuoju.
Taigi taip Džordžo Bušo stebuklingų trumpikių užhipnotizuoti mes ir leidomės per kažkokį Valdą Adamkų “apdemokratinami”, nors ir patys iškiliausi Lietuvos teisininkai šiandien neįstengia atsakyti, kokia gi iš tiesų šiandien pas mus, Lietuvoje, yra santvarka. Nes to, kas čia dedasi jau daugelį metų, jokia demokratija nepavadinsi.
Tačiau grįžkime prie Baltarusijos. Štai Baltarusijos žiniasklaida paskelbė, kad protesto mitingus prieš Aleksandro Lukašenkos išrinkimą Baltarusijos prezidentu trečiai kadencijai organizavo neva mūsų užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, ir kad esą tie mitingai vyksta tiksliai pagal iš mūsų, lietuvių, gautas instrukcijas.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, Lietuvos radijo paklaustas, ką apie tai mano, tik pasidžiaugė, kad “Lietuva prisideda prie demokratinių procesų” ir pasakė manąs, kad į tokius baltarusių žiniasklaidos pranešimus reaguoti nereikėtų.
Tuo tarpu “Karštas komentaras” niekaip negali suprasti, nuo kada Lietuvos kišimasis į Baltarusijos vidaus politiką yra kažkokie “demokratiniai procesai”? Kodėl “bezpredelas” ir šokimas pagal Vašingtono dūdelę pas mus, Lietuvoje, vadinamas “demokratija”, o tai, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atsisakė parsiduoti Amerikai ir gina Baltarusijos žmonių interesus – “diktatūra”? Įdomu, kiek milinkevičių, kozulinų ir visokių kitokių –ulinų šiandien protestuotų prieš Aleksandro Lukašenkos išrinkimą Baltarusijos prezidentu trečiai kadencijai, jei Amerika ir Europos Sąjunga jiems nebūtų numetusi tų šlamančių, šlamančių “žaliųjų”, kurie dar kitaip vadinasi JAV doleriais. Priešingai nei Baltarusijoje, Lietuvoje niekam nereikėjo mokėti jokių dolerių, kad žmonės eitų ginti nepriklausomybės ir demokratijos. Na, gal tik vadukams. Tuo tarpu eiliniai per naktis šaldami budėjo prie parlamento iš patriotizmo ir meilės Tėvynei, o ne todėl, kad tai buvo sąlyga – atidirbti jiems išmokėtus milijonus…
Taigi demokratija dabar – kaip ir viena iš pelningiausių verslo šakų.
Uoliai tarnaudami Vašingtonui ir iš televizorių ekranų garsiai skalambydami apie “baisius Baltarusijos milicininkų veiksmus, išvaikant prieš A.Lukašenkos režimą protestuojančius mitinguotojus”, mūsų proamerikoniškieji žurnalistai visiškai pamiršo, kad Lietuvos policija yra daug kartų baisesnė už Baltarusijos miliciją. Mat išvaikant nesankcionuoto, taigi nelegalaus mitingo dalyvius nebuvo užmuštas nė vienas baltarusis, tuo tarpu Lietuvos policininkai Klaipėdoje po futbolo rungtybių taip pasidarbavo savo
“bananais”, kad vienas futbolo sirgalius nuo tokių demokratinės Lietuvos policijos veiksmų ligoninėje mirė. Ir nors televizija ne vieną kartą rodė nufilmuotą medžiagą, kaip sužvėrėjęs nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos policininkas vejasi neagresyvų ir nesipriešinantį berniuką ir talžo jį “bananu”, šis “demokratijos angelas sargas” iki šiol yra nenubaustas, nors jo užmuštas berniukas jau seniai atgulė kapinėse…
Taigi Lietuvoje policija areštinėse gali kankinti ir mušti sulaikytuosius, gali užmušti futbolo rungtynių sirgalius ir už tai išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie dalykai vyksta demokratinėje Lietuvoje. Jei kas nors panašaus būtų atsitikę Baltarusijoje, tuomet Amerika turbūt jau būtų atsiuntusi savo desantą ir subombardavusi Minską, taip “išvaduodama” Baltarusijos liaudį nuo “nekenčiamo A.Lukašenkos režimo”. Nes tas režimas jau pradeda atsisukti prieš juos pačius: vis daugiau ir daugiau žmonių supranta, kad ir Vakaruose yra blogų berniukų, ir kad reikia daugiau tokių lukašenkų, norint išsivaduoti iš Vašingtono vergijos. Nes apie Jungtines Amerikos Valstijas jau sakoma: “Eina neganda juoda”…
O kiek tokių pajuodusių yra pas mus? Turbūt tik viena JAV ambasada Vilniuje težino. Nes tie, kurie ne su jais, yra giliai po jais. Apšmeižti, išstumti iš politikos ar tiesiog nutildyti. Argi gali būti kitaip JAV kolonijoje, kurios pavadinimas – Lietuva?…
… O dar 1997 metų lapkričio 7 d. dienraštyje “Lietuvos rytas” buvo paskelbti sociologiniai tyrimai, pagal kuriuos 62 proc. apklaustų Lietuvos piliečių pasisakė už “tvirtos rankos” vykdomą dorą politiką. Dabar šis procentas, be jokios abejonės, yra žymiai didesnis. Todėl tik laiko klausimas, kada Lietuva pasipriešins “demokratų” “iš už balelės” invazijai ir išsirinks tokius politikus, kurie kiekvieno savo pirstelėjimo nelėks derinti su JAV klerkais Lietuvoje.
O tokia diena išauš…
