Arūnas Daugėla
Tikriausiai niekas nesiginčys, jog Kremliuje tvirtai įsikūrė pragmatiška ir iš politikos verslą daranti publika. Jei taip – poveikį jai gali turėti tik jėga ir pinigai. Lietuva neturi nei vieno, nei kito.
Įsižiūrėjus į Kremliaus politiką atidžiau, galima įsitikinti, jog bet kokie lygiaverčiai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos neįmanomi iš principo. Nepanašu, kad Maskvą tenkintų koks nors dvišalių santykių modelis, kuriuo Lietuva turėtų bent minimalios naudos. Hilari Klinton teisi – Vladimiro Putino akyse nėra dvasios, jose – trys raidės: K, G ir B. Teoriškai Maskvą gal būt tenkintų tik laisvanoriškai į Rusijos Federacijos sudėtį įstojusi Lietuva ir būtinai be lietuvių tautos, galinčios „užkrėsti“ rusų tautą vakarietiška bacila. Panorėjusi prisiderinti prie Lietuvos laikysenos, Rusija turėtų daug ko atsisakyti.
Iš kitos pusės, pripažinkime, jog normalių santykių su Rusija nenori ir Lietuva. Vien todėl, kad jos netenkina ir negali tenkinti Kremliaus politinė linija, arogancija, imperinė laikysena ir kt.
Žodžiu, dvišaliai santykiai yra aklavietėje, ir taškas. Taip ir bus tol, kol Kremliuje lindės tos aukščiau paminėtos trys raidės.
Tiesa, tai nereiškia, kad turime į Rusiją žvelgti tik pro šautuvo taikiklį. Iš tikrųjų mes Kremliui beveik neegzistuojame, nes neturime pinigų, ginklų, kitų galios šaltinių. Primygtinai siūlytis jam į draugus reiškia atsidurti kvailio vietoje. Geriausias būdas palaikyti gerus dvišalius santykius su Rusija – nekreipti į ją jokio dėmesio. Tiesiog kuo dažniau apsimesti, kad Kremliaus nėra. Verslininkai savo reikalus susitvarkys patys.
Rusijos visuomenės gyvenimo dėsniai padarys darbą už mus. Per kokius penkiasdešimt metų pasikeis Rusija – tada susitvarkys ir Vilniaus-Kremliaus santykiai.
Jūs tikriausiai nustebsite, bet Rusija yra daug svarbesnė lietuviškoje žiniasklaidoje, nei kitos kaimyninės šalys. Vienos viešųjų ryšių bendrovės monitoringo duomenimis, straipsnių skaičius apie Rusiją yra didesnis, nei apie Lenkiją, Baltarusiją ir Estiją kartu sudėjus. Kiekvieną mėnesį maždaug 210-240 straipsnių. Antrąją vietą dalijasi gerokai atsiliekančios Latvija ir Lenkija. Daugiau nei kas dešimtame straipsnyje įvairia politine tematika – Rusija. Ir kas iš to? Diskutuojame be jokios naudos ilgus metus, tik gadindami popierių ir vietą serveriuose. Kremliui darome per daug garbės.
Manau, geriausias ginklas prieš oficialią Kremliaus propagandą – ignoravimas. Veltis į ginčus dėl 1940-jų okupacijos traktavimo, sovietų valdžios „pasiekimų“ ar Rusijos „didžiavalstybinių interesų“ – beprasmiška. Nėra prasmės ir svarstyti net teoriškai sunkiai įmanomus kitus Lietuvos ir Rusijos santykių modelius. Rusijai mes per maži partneriai, todėl būtų geriausia vystyti santykius per ES ir NATO institucijas, jei konstruktyvesnių politinių santykių būtinai reikia. Neverta gaišti laiko ir pamokymams iš oficialiųjų tribūnų. Tai tik piltų alyvą į ugnį. Geriau ugnis ramiai gęsta pati.
2009-02-20
