Europos Parlamento Aplinkos visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas vienbalsiai pritarė EP pranešimo projektui dėl daugiametės ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“.
“Ši programa yra strategijos „Europa 2020” dalis, o biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiui siekia 446 mln. eurų. Tai daugiau nei po 60 mln. eurų per metus, kuriais ES sveikatos sektoriuje tikimasi skatinti inovacijas, užtikrinti galimybes europiečiams naudotis geresnės kokybės ir saugesnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis”, – pasakoja EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė.
R.Morkūnaitės iniciatyva minėtąjį pranešimo projektą papildė siūlymai daugiau dėmesio skirti Alzheimerio, Parkinsono ir kitoms neurodegeneracinėms ligoms.
“Tai baisios ligos, kurių priežastys iki šiol nėra gerai žinomos, tačiau prognozuojama, kad per būsimąjį dešimtmetį sergančiųjų skaičius sparčiai augs. Todėl turime dėti visas pastangas ir skirti daugiau dėmesio jų tyrimams bei inovacijoms, kurios palengvintų sergančiųjų bei juos prižiūrinčių artimųjų gyvenimą”, – įsitikinusi EP narė R.Morkūnaitė.
Lietuvos europarlamentarė taip pat pasiūlė programą papildyti “sveikatos raštingumo” sąvoka, kuriai iki šiol programoje skirtas menkas dėmesys.
“Akivaizdu, kad nemaža dalis ES sveikatos sistemos nesėkmių yra susijusios su menkomis pastangomis ugdyti ES piliečių sveikatos raštingumą, gebėjimą suprasti, analizuoti ir tinkamai naudotis informacija apie sveikatą. Šių gebėjimų ugdymas – būtina sąlyga, nes kuo pacientas raštingesnis sveikatos srityje, tuo geriau jis geba save apsaugoti nuo ligų, tinkamai vartoti vaistus”, – pastebi europarlamentarė ir atkreipia dėmesį, kad šioje srityje ES gana stipriai atsilieka nuo JAV.
Pasak EP narės, labai svarbu atkreipti dėmesį į pacientų polinkį diagnozuoti savo ligas ar savo nuožiūra pasiskirti vaistų, be saiko vartoti maisto papildus, remiantis abejotino patikimumo šaltiniais ar diskusijomis internete. Tokie poelgiai neretai sukelia labai rimtų sveikatos sutrikimų ir net mirtis. “O juk tokių dalykų galima būtų išvengti, jei sveikatos švietimui būtų skiriamas pakankamas dėmesys, plėtojant atitinkamas programas valstybės ar tarptautiniu lygiu“, – teigia parlamentarė R.Morkūnaitė.
Ji įsitikinusi, kad deramas dėmesys sveikatos raštingumo ugdymui ir piliečių budrumui turėtų būti paremtas visų ES valstybių narių bendradarbiavimu bei grindžiamas konkrečiais finansiniais ištekliais, nes fragmentiški veiksmai šioje srityje neduotų ženklių rezultatų.
“Į sveikatą turime žiūrėti kaip į pačią rimčiausią investiciją, o ne kaip į išlaidas iš ES ar nacionalinio biudžeto. Juk sveikesnė visuomenė yra pagrindinė sąlyga bet kokiam progresui ar ekonominiam augimui, nes tik saugus ir sveikas žmogus gali kurti pridėtinę vertę ir prisidėti prie pažangos bei augimo”, – neabejoja EP narė R.Morkūnaitė.
