Pastaruoju metu viešajame informaciniame lauke neišvengta tam tikros netikslios informacijos apie situaciją darbo rinkoje bei valstybės mokamas „pašalpas“, kurios esą sukuria ydingą sistemą, neskatinančią bedarbių ieškotis darbo.
Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio, dažnai žmonės – net kai kurie ekspertai – painioja socialines pašalpas su draudimo išmokomis. Pabrėžtina, jog bedarbiams mokamos ne pašalpos, o draudimo išmokos. Jos įmokamos pačių dirbančiųjų, o, šiems netekus darbo, iš sukauptų lėšų išmokamas draudimas, kurio suma tiesiogiai priklauso nuo įmokų dydžio.
„Tikrosios socialinės pašalpos pasiekia labai mažą dalį gyventojų. Pavyzdžiui, žiemą (kada išmokama kur kas daugiau pašalpų) visų iš valstybės biudžeto šelpiamų žmonių dalis tesudaro 7,3 procento šalies gyventojų – net 6,9 proc. kompensuojama už būstų šildymą. Senatvės pensijos, motinystės išmokos ar ligos atveju apmokami biuleteniai yra draudimo išmokos, surinktos iš mokesčių“, – situaciją aiškino R. J. Dagys.
Seimo narys taip pat pažymėjo, jog negalima persistengti su draudimo išmokų mažinimu, nes „vidutiniškai bedarbiai šiuo metu gauna išmokas trumpiau nei 5 mėnesius, o, štai, be darbo būna apie 9 mėnesius, taigi tuos 4 mėnesius kaip ir neturi už ką gyventi“.
Pasak R. J. Dagio, ginčytinas ir minėtasis vertinimas, jog esama tvarka neskatina bedarbių įsidarbinti. „Remiantis oficialia Lietuvos darbo biržos statistika, matomas ryškus darbo rinkos pagyvėjimas: pavyzdžiui, 2010 metais įregistruotas didžiausias darbo vietų skaičius nuo 1998 metų (maždaug 148,2 tūkst.), o 2010-uosius palyginus su 2009-aisiais, paskaičiuota, jog praėjusiais metais neterminuotai buvo įdarbinta apie 132,9 tūkst. Lietuvos gyventojų, kai tuo tarpu užpernai – tik 92,8 tūkst., o terminuotai – atitinkamai 58,3 tūkst. ir 29 tūkst. Pažymėtina, jog abu rodikliai yra didžiausi per pastaruosius 13 metų“, – statistikos rodiklius vardino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
Anot jo, per šios krizės laikotarpį, 2010 metais, Lietuvos darbo birža įdarbino apie 191 tūkst. darbuotojų – vadinasi, beveik pusantro karto daugiau lyginant su geriausiu rodikliu Rusijos krizės metais. Tai rodo, jog dabartinė sistema „gerokai patobulinta ir daug veiksmingesnė nei buvo anksčiau“.
Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, jog realus norinčiųjų dirbti žmonių skaičius visada panašus, tačiau pastaruoju metu matomas išaugimas susijęs su naująja sveikatos draudimo tvarka.
Džiugina ir tai, jog naujausi duomenys leidžia prognozuoti dar pagerėsiančią darbo rinkos situaciją.
