LR Seimo valdybos sudaryta darbo grupė toliau tariasi dėl Statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų sistemos tobulinimo gairių. Pasak grupės vadovo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Jono Dagio, bus siekiama sukurti vieningą sistemą visiems statutiniams pareigūnams, nepriklausomai, kokioje struktūroje jie dirbtų.
„Geresnės socialinės garantijos neturėtų tapti pretekstu statutiniam pareigūnui keliauti iš vienos statutinės organizacijos į kitą. Pasirinkimą, kur dirbti, turėtų nulemti pareigūno įgūdžiai, kvalifikacija, o ne vienos ar kitos institucijos susikurtos geresnės darbo sąlygos“, – sakė R. J. Dagys.
Šiuo metu kiekviena statutinė institucija įvairiais būdais stengiasi įteisinti sau palankias socialines garantijas ir sistema toli gražu neveikia vieningai.
Seimo nario teigimu, socialinių garantijų gali būti numatyta žymiai daugiau nei yra dabar, tačiau statutinė tarnyba tūrėtų būti kompaktiškesnė.
R. J. Dagio siūlymu, statutinių pareigūnų socialines garantijas reikia suskirstyti į tris grupes. Pirmoji – tai garantijos, kurios turėtų būti įteisintos visose institucijose. Turima omenyje pamatines socialines garantijas, kaip kad darbo užmokestis, valstybinis socialinis draudimas, papildomas socialinis draudimas, darbo laiko apskaita ir t. t.
„Ši garantijų grupė turėtų būti įtraukta į pagrindinį socialinių garantijų įstatymą, taikytiną visai statutinės tarnybos sistemai. Šioje grupėje taip pat turėtų atsidurti ir kuo greičiau būtų sureguliuota atlyginimų pareigūnams tvarka. Suprantama, kad žmonės negali dirbti policijoje už minimalų atlyginimą“, – sakė įstatymo iniciatorius R. J. Dagys.
Antroji garantijų grupė būtų specifinė, taikytina kiekvienai institucijai pagal veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, STT dirba kitaip nei policija. Vieni statutiniai valstybės tarnautojai daugiau patruliuoja, kiti – analizuoja informaciją, nors ir vieni, ir kiti – statutiniai pareigūnai.
Trečioji garantijų grupė, vis dar neįprasta Lietuvoje, dėl kurių būtų galima sudaryti kolektyvinius susitarimus, derantis vadovybei ir pareigūnams.
„Visos statutinių pareigūnų darbo specifikos nesutalpinsime į jokius įstatymus. Net ir tos pačios sistemos, pavyzdžiui, policijos darbo sąlygos mieste skiriasi nuo darbo rajone. Taigi trečioji garantijų dalis gali kisti, priklauso nuo įstaigos turimų pinigų ir sutaupyto fondo. Tačiau tokie susitarimai būtų konkrečiam laikotarpiui. Svarbiausia, kad visoms šioms grupėms biudžete turi būti numatyti realūs pinigai“, – siūlomos pertvarkos niuansus apibūdino parlamentaras.
Naujoje tvarkoje numatoma, kad atsiras daugiau aiškumo. Turėtų atsirasti profesinis draudimas, nes dabar visiems statutiniams valstybės pareigūnams mokamos tik valstybinės pensijos, priklausančios nuo politinės valios. Pareigūnai nežino, kiek lėšų jie yra sukaupę per darbingą laikotarpį.
Anot R. J. Dagio, visa naujoji tvarka negalėtų būti įgyvendinama iškart nuo sausio 1-osios, tai neįmanoma padaryti ekonomiškai. Tačiau aiškiai turi būti matyta socialinių garantijų atsiradimo eilės tvarka ir tam tikras grafikas, pagal kurį būtų įgyvendinamas naujasis įstatymas. Žmogus, prieš tapdamas valstybės tarnautoju, turėtų žinoti ir pasverti tokios tarnybos prioritetus.
