Istorija, kuri susiklostė Mokomajame pulke, toliau tęsiasi, tačiau jau kita vaga. Nutilus žiniasklaidai po 2016-05-16 dienos įvykių, kada ligoninėje mirė karys, 2016-05-20 prasidėjo kareivių perkėlimas arba, mūsų nuomone – susidorojimas su turinčiais nuomonę. Keistas dalykas yra tas, kad niekada nei VšĮ „Karių teisių gynimo centras”, nei tie patys šauktiniai ar jų vadai nėra matę ir susidūrę, jog kariuomenės vadovybė perkėlinėtų šauktinius. Tokios perkėlimo tvarkos mūsų žiniomis nėra, įprastai šauktiniai visą laiką tarnauja tame pačiame batalione. Pats perkėlimas kaip toks įprastai vykdomas tik profesinės karo tarnybos seržantams, o karininkams taikoma rotacija.
Nurodytas teisinis pagrindas dėl karių perkėlimo 2016-05-20 J. V. Žuko įsakyme Nr. PK-935 yra abstraktus, nesusijęs su tarnybiniu būtinumu perkelti šauktinius, nieko konkrečiai nesakantis (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13 str. 7 d. 23 p. „vykdo kitas teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas bei jo paskirtas užduotis”). Kyla konkretus klausimas, ar pats J. V. Žukas tai sugalvojo, ar vis dėl to tai buvo Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko remiantis KASOKTĮ 13 str. 7 d. 23 p. paskirta užduotis kariuomenės vadui? Parašas ant įsakymo karininko J. V. Žuko, tačiau įsakyme nėra aiškiai nurodyta, ar tai jis pats sugalvojo ir atliko, ar tai liepė padaryti KAM ministras J. Olekas ar jo įgaliotas asmuo.
Šis atliktas perkėlimas remiantis karininko V. J. Žuko 2016-05-20 įsakymu Nr. PK-935, mūsų įsitikinimu, parodo negarbingą karininko V. J. Žuko (o gali būti ir paties KAM ministro Juozo Oleko) poelgį persekioti tuos karius, dalyvavusius nevalgymo akcijoje. Formaliai jų niekas nenubaudė pagal galiojantį Lietuvos kariuomenės drausmės statutą, tačiau šiandien dalis tų karių (iš viso keturi) yra perkelti į kitus dalinius po keturių dienų nuo 2016-05-16 įvykio kai tarnauti Rukloje Vaidoto batalione liko tik 2 mėnesiai. Ar tai nėra tylus susidorojimas su kariais, pareiškusiais nuomonę, išsiunčiant ir izoliuojant juos nuo kitų tarnybos draugų? Patys kariai, kurie susisiekė su VšĮ „Karių teisių gynimo centru”, nurodė, kad šis perkėlimas jų nuomone yra susijęs su minėta akcija. Vienas iš jų paklausė kuopos vado paaiškinti perkėlimo priežastis, tačiau vadas atsisakė pateikti daugiau detalių, nurodydamas, kad negali komentuo ti perkėlimo aplinkybių.
Kita vertus, toks J.V. Žuko, o gal ir paties KAM ministro Juozo Oleko, elgesys tuo pačiu duoda, mūsų įsitikinimu, signalą visiems kitiems šauktiniams bei profesinės karo tarnyboms kariams, kuriems buvo parodyta, kas nutiks tiems, kurie reikš garsiai savo teisėtus reikalavimus, nuomonę ir nebijo atskleisti kariuomenėje egzistuojančias problemas. Vadinasi, išvada yra viena, karys mirė, viskas užtilo (o gal užtildė), tačiau sistema liko nepakitusi.
Ar mums ateityje vėl tikėtis kito kario mirties ar rimto sužalojimo?
Laimonas Jakas
