Piliečių asociacijos Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ) pirmininkas, teisininkas Kęstutis Čilinskas kreipėsi į Generalinio prokuroro pavaduotoją Gintarą Jasaitį, siūlydamas įvertinti Kauno miesto apylinkės prokurorės elgesį, kuris, K.Čilinsko nuomone, rodo, kad Kauno prokuratūroje nedaromos išvados iš neseniai įvykusios tragedijos.
K.Čilinskas pateikė Generalinio prokuroro pavaduotojui JDJ asociacijos iš nusikaltimo nukentėjusio piliečio E.K. gautą Kauno miesto apylinkės prokurorės nutarimą.
Šiuo nutarimu prokurorė pripažįsta, kad teisės pažeidėjas L.A.A. savo vairuojamu automobiliu tyčia trankė nukentėjusiojo kūną. Nusikaltimas buvo daromas viešoje vietoje – prie „Maxima“ prekybos centro Kaune. Nukentėjusysis E.K. pastebėjo, kad neįgaliųjų transportui skirtoje vietoje stovi automobilis Honda Acord be neįgaliųjų ženklo ir už vairo sėdi nepanašus į neįgalųjį vyriškis. Nukentėjusysis nufotografavo automobilį ir paklausė vairuotojo, kodėl jis stovi šioje vietoje. Vairuotojas ėmė plūsti nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, pasigyrė, kad jis esąs medikas („daktaras“), ėmė grasinti nukentėjusiajam susidorojimu ir staiga automobiliu ėmė greitai važiuoti ant nukentėjusiojo, stengdamasis jį partrenkti. „Daktaras“ trankė automobiliu nukentėjusįjį E.K., prispaudęs automobiliu prie prekybos centro vežimėlių surinkimo statinio.
Laimingo atsitiktinumo dėka nukentėjusiajam pavyko išvengti mirtino sužalojimo. Jis užsirašė įvykį stebėjusių, atsakovo grasinimus bei keiksmažodžius girdėjusių liudytojų pavardes, iškvietė policiją, įsitikino, kad prekybos centro vaizdo kameros užfiksavo įvykį, paprašė apsaugos tarnybos vaizdo įrašus išsaugoti, nuvyko pas teismo ekspertus. Jie nustatė nukentėjusiajam nesunkų kūno sužalojimą. Po to nukentėjusysis nuvyko į policijos komisariatą, kur davė parodymus apie įvykį, paprašė „daktarą“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kėsinimąsi nužudyti viešoje vietoje. Jis turi nuotrauką su prie vairo sėdinčiu teisės pažeidėju automobilyje, stovinčiame neįgaliųjų vietoje.
Taigi, nurodo K.Čilinskas, sąmoningas pilietis šio įvykio metu du kartus ėmėsi darbo, kurį šiaip jau turėtų atlikti teisėsaugos pareigūnai: jis įspėjo kelių eismo taisyklių pažeidėją, kad šis neužimtų neįgaliųjų stovėjimo aikštelės, o po to, kai už tai buvo automobiliu užpultas ir sužalotas, pasirūpino, kad būtų užtikrinti gausūs tiesioginiai nusikaltimo įrodymai.
Nusikaltimas buvo padarytas 2009-04-23. Pasak K.Čilinsko, nors buvo visi nusikaltimo įrodymai, bylą tyrusi prokurorė ilgai nebaigė tyrimo ir nedavė bylos į teismą. Tik po 6 mėn., 2009-10-23, prokurorė priėmė nutarimą. Ir tai buvo nutarimas ne atiduoti kaltininką teisti, o priešingai, nutraukti prieš pilietį L.A.A. ikiteisminį tyrimą. „Daktaras“ L.A.A., nurodė prokurorė, padarė tik nesunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam, todėl šis turi pats kelti bylą teisme prieš „daktarą“ privataus kaltinimo tvarka. Pagal prokurorės nutarimą, jei „daktaras“ būtų netyčia užvažiavęs ant nukentėjusiojo ir jį sužalojęs, tuomet turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį už nusikalstamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kūno sužalojimą. Bet, kadangi „daktaras“ savo automobiliu pažeidinėjo Kelių eismo taisykles ir sužalojo nukentėjusįjį tyčia, tai belieka tik nukentėjusiojo teisė pačiam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl kūno sužalojimo.
Prokurorė, nurodo K.Čilinskas, savo nutarime nesurado motyvų, kodėl tyčinis kėsinimasis sutraiškyti žmogų automobiliu nėra pasikėsinimas nužudyti ir kodėl viešoje vietoje, stebint daugeliui žmonių, keiksmais ir grasinimais palydimas tyčinis kelių eismo taisyklių pažeidimas ir sąmoningas važiavimas ant žmogaus – nėra įžūlus viešosios tvarkos pažeidimas.
Pasak K.Čilinsko, jau pirmo kurso teisės studentai žino, kad viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios, tyčiniai kelių eismo ar kitų bendro elgesio taisyklių pažeidimai, sukeliantys kūno sužalojimus, yra ne privataus kaltinimo bylos dalykas, o viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį LR Baudžiamasis kodeksas nustato iki trejų metų laisvės atėmimo bausmę pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Be to, žmogaus terorizavimas, grasinant suvažinėti žmogų yra baudžiami iki 2 m. laisvės atėmimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnį, o pasikėsinimas nukentėjusįjį suvažinėti automobiliu, pažeidžiant viešąją varką ir Kelių eismo taisykles, yra laikomas pasikėsinimu nužudyti dėl chuliganiškų paskatų. Šis nusikaltimas numatytas LR Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje ir nustato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Pasak K.Čilinsko, prokurorės elgesys šiuo atveju atskleidė pagrindines problemas, iššaukiančias beviltišką ir kartais tragišką nukentėjusiųjų reakciją bylose, kuriose yra įtakingi (pinigais ar pareigomis) kaltininkai. Pirma, prokurorė vilkino bylą be jokio sprendimo daugelį mėnesių. Antra, ji veikė ne kaip prokurorė, turinti kelti visus galimus kaltinimus bei atiduoti bylą teismui, kad šis spręstų, kuris kaltinimas yra pagrįstas. Prokurorė pati vietoje teismo vykdė teisingumą, sugalvodama tokius kaltininko išteisinimo motyvus, kurių neleistų sau joks teisę gerbiantis teisininkas.
Toks prokurorės elgesys pribloškė nukentėjusįjį, pakankamai apsišvietusį žmogų, kad suprastų prokurorės nutarimo absurdiškumą. Nukentėjęs nieko nebesitiki iš prokuratūros, neskundžia prokurorės nutarimo, Jis tik informavo apie situaciją piliečių asociaciją „Jungtinis demokratinis judėjimas“.
K.Čilinskas prašo G.Jasaitį įvertinti prokurorės kompetenciją, sąžiningumą, jos priimto nutarimo pagrįstumą ir jos tinkamumą prokurorės pareigoms.
Edita Milaševičiūtė
JDJ informacijos koordinatorė
2009-11-13
