Lietuvos politinės partijos jau susiskaičiavo, kiek jos gaus EP mandatų per Europos Parlamento rinkimus, pamiršdamos, kad kandidatuoti į EP gali ne tik partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai.
Pernai lapkričio 12 d. Seimas priėmė Rinkimų į Europos Parlamentą pataisas, kuriomis nutarta Europos Parlamento rinkimuose įteisinti visuomeninio rinkimų komiteto institutą, reglamentuoti jo sudarymą ir statusą.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimais nuspręsta įtvirtinti galimybę, kad rinkimuose kandidatus galėtų kelti ne tik partijos, bet ir visuomeninis rinkimų komitetas. Tokiu būdu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas ir užtikrinama galimybė rinkėjams balsuoti ne tik už partijas, bet ir už kitus subjektus.
Pagal priimtus teisės akto pakeitimus rinkimų komitetą galės sudaryti rinkėjai, kurių turės būti ne mažiau kaip dvigubas Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius. Tas pats rinkėjas galės būti tik vieno rinkimų komiteto nariu.
Partijas ir rinkimų komitetus, norinčius kelti kandidatų sąrašus, turės paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.
Taigi, jeigu, pvz., 320 000 parašų dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surinkusi piliečių iniciatyvinė sudarytų savo kandidatų sąrašą (visuomeninį rinkimų komitetą) į Europos Parlamentą, ji galėtų stipriai sumaišyti kortas jau mandatus iš anksto išsidalinusioms politinėms partijoms. Kaip žinia, socdemai planuoja gauti „daugiausia mandatų“, Darbo partija – penkis, konservatoriai – tris.
Kaip informuoja VRK, visuomeniniai rinkimų komitetai gali būti sudaromi ir registruojami nuo rinkimų kampanijos pradžios (2013 11 25), bet ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų (iki 2014 m. kovo 1 d.).
Visuomeninį rinkimų komitetą sudaro ne mažesnė kaip 22 rinkėjų grupė. Komitetas yra sudaromas pasirašant visuomeninio rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurios tipinę formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
KK inf.
