Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas įtaria, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje (URM) ir diplomatinėje tarnyboje. Taip jis įvertino pastaruoju metu įsiplieskusius ginčus dėl stringančių ambasadorių paskyrimų.
„Tai, kas vyksta dabar, įvardyčiau kaip paskutinį „valstybininkų“ klano bandymą užvaldyti valstybei svarbias pozicijas“, – Eltai raštu perduotame komentare nurodo F. Jansonas.
.
„Sprendžiant iš kai kurių pasisakymų socialinėje žiniasklaidoje, 15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“, – svarstė jis.
F. Jansonas stebėjosi, kad, pasak jo, „suįžūlėta iki to, kad feisbukuose bandoma nurodyti, kokius asmenis skirti ambasadoriais“. Taip, jo manymu, daromas spaudimas Vyriausybei ir prezidentui.
„Jei kas nors mano, kad valstybininkai gali diktuoti diplomatinės tarnybos politiką, smarkiai klysta. Jei kažkas mano, kad tokiu būdu gali paspausti Prezidentą, klysta dvigubai“, – pabrėžia jis.
Kaip skelbta anksčiau, prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda.
Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.
Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų.
„Prezidentas, siekdamas visiems būti teisingas, prezidentiškai galėtų ieškoti sutarimo, tačiau toliau gilina konfliktą dėl ambasadorių atrankos, o kovoje su Vyriausybe lieka vis mažiau taisyklių“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašė A. Januška.
Viešai „valstybininku“ vadintas A. Januška taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.
Parlamento komitetas ketina artimiausiu metu į posėdį išsikviesti prezidento vyriausiąją patarėją užsienio politikos klausimais Astą Skaisgirytę ir bandyti rasti sprendimus dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
