Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, birželio 9 d., 10 val., Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Tai jau septintasis šalies vadovės metinis pranešimas. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikia ir svarbiausių savo darbų apžvalgą.
Antrųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga
Statistika (2015 07 12–2016 06 07)
Pateikta 17 įstatymų projektų.
3 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.
Pateikta Seimui ratifikuoti 12 tarptautinių teisės aktų.
Paskirti 44 nauji teisėjai ir 15 teisėjų perkelti į aukštesnės pakopos teismus.
Paskirti 3 teismų pirmininkai, iš jų ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas.
Atleista 19 teisėjų, iš kurių vienas – už teisėjo vardo pažeminimą.
Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiuose patvirtinti 6 šalies saugumui svarbūs nutarimai.
Suteikti 52 pirmieji leitenanto ir 7 pulkininko kariniai laipsniai.
32 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
77 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 33 su Prezidentais, 23 – su premjerais, 4 – su parlamentų pirmininkais, 16 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
Paskirti 7 Lietuvos ambasadoriai.
Priimta 21 užsienio šalių ambasadorių skiriamasis raštas.
26 vizitai į užsienį.
29 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 9 spaudos konferencijos, 13 interviu užsienio žiniasklaidai.
Pasakytos 68 kalbos.
Gauti 4222 asmenų kreipimaisi.
Svarbiausi darbai (2015 07 12–2016 06 07)
1. Socialinis saugumas – nacionalinis prioritetas
Prezidentė inicijavo ilgalaikę nacionalinę socialinio saugumo kampaniją „Už saugią Lietuvą“, kuri telkia žmones, institucijas, NVO, verslą spręsti skaudžiausias socialines problemas. Interneto portaleuzsaugialietuva.lt kiekvienas kviečiamas dalytis savo idėjomis ir atliktais darbais, kurie gali tapti įkvepiančiais pavyzdžiais kuriant saugią Lietuvą. Kampanijos tikslas:skatinti vaikų globą šeimose ir įvaikinimą,
mažinti smurtą ir patyčias,
mažinti priklausomybes,
mažinti savižudybių mastą ir užtikrinti efektyvią prevenciją.
Pradėta vaikų globos sistemos pertvarka. Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, skatinančios ir spartinančios vaikų globą šeimose bei šeimynose ir įvaikinimą. Per dvejus metus globos įstaigose augančių vaikų sumažėjo puse tūkstančio.
Pirmieji žingsniai mažinant vaikų globos namų skaičių – pertvarkyti Putino vaikų globos namai Marijampolėje, tokia pati reforma įvykdyta ir Pabradės globos namuose, Žolyno vaikų globos namuose Vilniuje, Viešvilės globos namuose.
Prezidentės iniciatyva reformuotas buvęs Švėkšnos specialiojo ugdymo centras, kuriame ugdomi vaikai, turintys emocijų ir elgesio sutrikimų. Nuo rugsėjo 1 dienos vaikai bus ugdomi Kaune naujai įkurtame centre.
Pateiktos Prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sukurti privalomą ir vieningąkovos su smurtu ir patyčiomis sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose.
Prezidentės iniciatyva pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas, kuriuo siūlomi realūs sprendimai, leisiantys išskaidrinti gydymo įstaigų veiklą ir sutrumpinti pacientų laukimo eiles.
2. Stiprinami valstybės gynybos pajėgumai
Užtikrinta grėsmes atitinkanti šalies gynyba– Prezidentės vadovaujamos VGT sprendimai dėl:2016 m. Lietuvos Respublikos karinės strategijos – pastarąjį kartą ji buvo atnaujinta 2012 metais;
2016 m. VGT įtvirtinto mišrios kariuomenės modelį, kiekvienais metais kviečiant iki 4 tūkst. šauktinių karių ir taip aktyviai didinant parengtąjį karių rezervą. 2015 m. kariuomenės dalinių užpildymas kariaisišaugo daugiau nei dvigubai– nuo 36 iki 78 proc.;
karinės technikos modernizacijos 2017–2020 metams;
finansavimo gynybai didinimo – 2016 m. finansavimas gynybai didėjo iki 1,5 proc. BVP – tai vienas sparčiausių augimų tarp NATO narių.
Lietuvai – papildomos NATO saugumo garantijos. Įgyvendinami NATO viršūnių susitikime Velse priimti sprendimai.Įkurta NATO pajėgų integravimo vadavietė Vilniuje, reikalinga sklandžiam NATO pajėgų dislokavimui Lietuvoje užtikrinti.
Per trejus metus padvigubintas karinių pratybų skaičius Lietuvoje.
Lietuvoje pirmoje iš Baltijos šalių dislokuota JAV karinė technika, skirta kolektyvinei gynybai užtikrinti.
Lietuva stiprina priimančiosios šalies pajėgumus, reikalingus NATO partnerių buvimui užtikrinti.
Stiprinamas bendradarbiavimas su JAV ir kitais NATO sąjungininkais.2016 m. patvirtintas JAV rotuojamų pajėgų nepertraukiamų karinių pratybų Lietuvoje kalendorius.
2016 m. planuojamos JAV investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą.
Prezidentės valstybinio vizito Vokietijoje metu 2016 m. balandžio 20 d. užtikrintas esminis Vokietijos karinių pajėgų indėlis į NATO priešakinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje.
Lietuva prisideda prie saugumo užtikrinimo pasaulyje.Lietuva dalyvauja 5 tarptautinėse taikos palaikymo misijose (Afganistane, Kosove, Viduržemio jūroje ir Afrikoje).
Esame vieni aktyviausių Ukrainos rėmėjų – reformuojame kariuomenę, mokome, gydome kovos zonose sužeistus Ukrainos karius.
Lietuva prisideda prie kovos su priešiška propaganda ES ir NATO lygiu. Prezidentės iniciatyva informacinis saugumas ir kova su propaganda pirmą kartą iškelti į Europos vadovų lygmenį. Parengtas veiksmų planas dėl atkirčio dezinformacijai ES lygiu ir įsteigta ekspertų grupė Europos išorinių veiksmų tarnyboje. Dalyvaujame NATO akredituoto Strateginės komunikacijos kompetencijos centro veikloje Rygoje nuo 2015 m. rugpjūčio.
Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, Prezidentės iniciatyva priimtos Probacijos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad laisvėje esantys nuteistieji būtų prižiūrimi atsakingiau.
3. Skaidrumas, atvirumas ir teisingumas – teisinės valstybės pamatai
Prezidentės inicijuotomis Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisomis siekiama sustabdyti šešėlinės paramos dalijimą valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei užtikrinti aukščiausius savivaldos skaidrumo ir viešumo standartus.
Prezidentės iniciatyva pateiktos Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisos, kurių tikslas – sutramdyti savavališkas statybas bei sudaryti sąlygas greičiau nugriauti neteisėtus statinius, didinti baudas už savavališkus statinius bei griežtinti tokių statinių registravimo ir įteisinimo procedūras.
Prezidentės pateiktomis Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siekiama didesnio teismų atvirumo, įtvirtinant galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais.
Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurios užkerta kelią pasipinigavimui valstybės tarnyboje.
Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti rinkimų skaidrumą ir užkirsti kelią manipuliuoti rinkimų rezultatais, keičiant gyvenamąją vietą.
Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kurios užtikrina realią įmonių vadovų atsakomybę, skaidrią turto pardavimo iš varžytynių tvarką ir nebeleidžia vilkinti bankroto bylų.
Paskirtas generalinis prokuroras. Prokuratūra turi tapti modernia, visuomenei atvira ir aukščiausius profesionalumo standartus atitinkančia institucija bei užtikrinti efektyvų viešojo intereso gynimą.
Paskirtas naujasis vieno aukščiausiųjų teismų – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas.
Paskirtas Lietuvos banko pirmininkas. Centrinis bankas turi užtikrinti šalies finansų sektoriuje pradėtų reformų tęstinumą, finansų sistemos stabilumą, paslaugų prieinamumą ir kokybę.
4. Pilietinės ir konkurencingos visuomenės augimas
Prezidentės veto užkirto kelią viešumo, žodžio laisvės ir visuomenės teisės gauti informaciją apie teismo procesus varžymui. Prezidentė vetavo Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekta kriminalizuoti bet kokios neviešo teismo posėdžio bylos medžiagos ar jos dalies atskleidimą arba viešą paskleidimą.
Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, užtikrinančios aukštesnę mokslo ir studijų kokybę, orientuojant studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinant inovacijas.
Prezidentė vetavo antikonstitucines Mokslo ir studijų įstatymo pataisas bei pasiūlė naują studento pasiekimų vertinimo sistemą aukštajame moksle.
Prezidentės iniciatyva parengtas ir patvirtintas Pilietinio ir tautinio ugdymo planas 2016–2019 metų laikotarpiui, kuriame ypatingas dėmesys skirtas pilietinio ugdymo, visuomenės kritinio mąstymo ir informacinio raštingumo ugdymui, istorinės ir valstybinės tapatybės stiprinimui.
Prezidentės iniciatyva Lietuva pradėjo stojimo procedūrą į vieną didžiausių ir pažangiausių pasaulio mokslo organizacijų – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN).
Prezidentūroje įkurtas Valstybės pažinimo centras– pirmas Lietuvoje modernus edukacinis centras, detaliai pristatantis, kaip veikia valstybė ir kaip demokratinės valstybės kūrime ir valdyme dalyvauja pilietis.
Priimtos Prezidentės inicijuotos Pilietybės įstatymo pataisos, numatančios teisę ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintiems piliečiams turėti dvigubą pilietybę neatsisakant Lietuvos piliečio paso.
Prezidentės inicijuota patriotiškumą skatinanti akciją „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ jau sulaukė daugiau nei 1400 iniciatyvų.
Prezidentės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ tapo knygų mylėtojus ir bendruomenes telkiančiu judėjimu. Šalies bibliotekas papildė daugiau nei 172 tūkst. knygų.
5. Aktyvi užsienio politika – Lietuvos interesams įtvirtinti
Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria Prezidentės kvietimu lankėsi Lietuvoje 2016 m. kovo 15 dieną.
Atidarytos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija– tai strateginiai elektros tiltai su Vakarų Europa.
Pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) tiesimo– iš izoliuotų dujų rinkų Baltijos šalys taps Europos dujų rinkos dalyvėmis.
Lietuvos ir kitų šalių iniciatyva sukurta Europos energetinė sąjunga.
Lietuva nuosekliai palaiko Ukrainos europietišką kelią– siekį užsitikrinti bevizį režimą su ES valstybėmis bei ES ir Ukrainos Laisvosios prekybos susitarimą.
Vieningas Rusijos agresijos Ukrainoje vertinimas Europos vadovų lygiu ir pratęstos ES sankcijos Rusijai.
Aktyvus indėlis siekiant branduolinio saugumo ir saugos– nuosekliai keliant Baltarusijos Astrave statomos atominės elektrinės saugos ir grėsmės Lietuvai klausimus. Prezidentės dalyvavimas Vašingtono Branduolinio saugumo viršūnių susitikime 2016 m. balandžio 1 dieną.
Aktyvus Lietuvos indėlis į tarptautines pastangas klimato kaitos srityje – Prezidentė Jungtinėse Tautose 2016 m. balandžio 22 d. pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis aktyviai dalyvauja šalindama nelegalios migracijos priežastis:siunčiame Lietuvos pareigūnus ir techniką ES išorės sienų apsaugai stiprinti ir migracijos procesams valdyti;
Lietuva padeda spręsti migracijos krizę priimdama prieglobsčio prašytojus ir skirdama humanitarinę paramą Turkijai, Sirijai, Afrikos šalims.
Aktyvių politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių stiprinimas vykstant oficialių vizitų į Izraelį, Palestiną, Vatikaną, Šveicariją, Slovėniją, Vokietiją, Jordaniją ir priimant užsienio valstybių vadovus iš Švedijos, Ukrainos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Kroatijos Lietuvoje.
Dalyvavimas aukščiausio lygio tarptautiniuose renginiuose: Davoso Pasaulio ekonomikos forume, Miuncheno saugumo konferencijoje, Bukarešto viršūnių susitikime.
Užsienio politika Lietuvos ekonomikai stiprinti – Prezidentė dalyvavo Izraelio, Ukrainos, Vokietijos verslo forumuose ir susitikimuose su didžiausių pasaulio verslo gigantų atstovais.
Lietuva sėkmingai baigė darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – pateisintas tarptautinės bendrijos pasitikėjimas:per dvejus Lietuvos darbo JTST metus ypatingas dėmesys skirtas Rusijos agresijai Ukrainoje;
Lietuvos iniciatyva surengta 11 posėdžių;
taip pat akcentuoti moterų ir vaikų apsaugos konfliktuose, teisės viršenybės, žurnalistų apsaugos, kovos su neteisėta ginklų prekyba klausimai.
Pasaulio moterų lyderių tarybai pirmininkaujanti Lietuvos Prezidentė Niujorke inicijavo aukšto lygio diskusiją dėl moterų padėties kariniuose konfliktuose ir dalyvavo Globalaus moterų parlamentarių forumo susitikime Jordanijoje.
Popiežius Pranciškus pakviestas atvykti į Lietuvą. Prezidentės susitikimas su Popiežiumi per oficialų vizitą Vatikane 2015 m. spalio 26 d. ir susitikimas su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolinu Vilniuje 2016 m. gegužės 9 dieną.
Už dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Švedijos plėtrą Prezidentė apdovanota Švedijos karališkuoju Serafimo ordinu.
Už ypatingus nuopelnus skatinant labdaringą veiklą, savanorystę, humanitarines vertybes ir paramą kenčiantiesiems Prezidentei įteiktas Maltos ordino aukščiausias apdovanojimas „Pro merito Melitensi“ su aukso grandine.
Per oficialų vizitą Slovėnijoje Prezidentei įteiktas aukščiausias šalies apdovanojimas.
Prezidentei įteiktas aukščiausias Rumunijos apdovanojimas per valstybinį Rumunijos Prezidento vizitą.
