Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, birželio 8 d., 10 val., Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą Prezidentė pateikia ir svarbiausių savo darbų apžvalgą.
Trečiųjų antros kadencijos metų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbų apžvalga
Statistika (2016 07 12–2017 06 06)
Pateikti 26 įstatymų projektai.
6 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.
Pateikta Seimui ratifikuoti 22 tarptautiniai teisės aktai.
Paskirti 26 nauji teisėjai ir 4 teisėjai perkelti į aukštesnės pakopos teismus.
Paskirti 4 teismų pirmininkai, tarp jų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.
Atleisti 28 teisėjai, iš kurių du – už teisėjo vardo pažeminimą.
Suteikti 42 pirmieji leitenanto laipsniai, 3 pulkininko ir 1 brigados generolo laipsnis.
23 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
68 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 27 su Prezidentais, 17 – su premjerais, 4 – su parlamentų pirmininkais, 15 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
9 neformalūs ir formalūs Europos Vadovų Tarybos susitikimai.
23 vizitai į užsienį.
26 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 7 spaudos konferencijos, 21 interviu užsienio žiniasklaidai.
Gauti 3878 asmenų kreipimaisi.
Svarbiausi darbai (2016 07 12–2017 06 06)
I. Už saugią Lietuvą – socialinės atskirties mažinimas
Vaikai neužsibus globos namuose. Priimtos Prezidentės inicijuotos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Darbo kodekso, Išmokų vaikams, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Socialinių paslaugų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų pataisos, kurios padės užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Įsibėgėjo vaikų globos namų reforma. Pertvarkoma 20 vaikų globos įstaigų, beveik 400 vaikų jau gyvena namus primenančioje aplinkoje. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ specialistai savivaldybėms padeda įgyvendinti globos įstaigų pertvarką.
Vaikų apklausos vyks tik su psichologais. Priimtos Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis įteisinta pareiga nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas vykdyti privalomai dalyvaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir tik tam specialiai pritaikytose patalpose.
Specialus pagalbos modelis nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ specialistai sukūrė alkoholizmo prevencijos modelį, kuris jau įdiegtas Varėnoje, Ukmergėje, Elektrėnuose, Tauragėje, Kelmėje, Naujojoje Akmenėje.
Daugiau probleminių šeimų gaus pagalbą. Prezidentės iniciatyva naujai atidaryta ir atnaujinta 19 vaikų dienos centrų.
Patyčioms mažinti – prievolė vykdyti smurto prevencijos programas. Priimtos ir įsigaliojo Prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos, kurios mažins smurtą ir patyčias švietimo įstaigose bei užtikrins vaikų mokymąsi saugesnėje aplinkoje.
Smurtą patyrusioms moterims – pagalbos ranka. Prezidentės inicijuotas moterų mentorystės projektas padeda krizes išgyvenusioms moterims sugrįžti į visavertį gyvenimą.
„Padovanok vaikui vasarą“ – konkreti pagalba vaikų užimtumui. Prezidentės inicijuotos akcijos metu net 800 vaikų, kurie niekada gyvenime nėra turėję tikrų atostogų, važiavo į vasaros stovyklas.
„Už saugią Lietuvą“ prisijungė daugiau negu 400 iniciatyvų, visos savivaldybės, NVO, verslo įmonės, diplomatinės atstovybės, žiniasklaida.
II. Skaidrumo ir teisingumo užtikrinimas
Darbo kodeksas turi užtikrinti socialinį darbuotojų saugumą. Prezidentė vetavo Darbo kodekso nuostatas, paminančias darbuotojų teises, ir pasiūlė sugrąžinti į kodeksą daugiau socialinio jautrumo. Darbo kodeksas dalinai buvo pataisytas.
Vaistų kainų mažinimas. Prezidentės iniciatyva pradėta kompensuojamųjų vaistų kainyno ir kainodaros peržiūra, Valstybės kontrolei ir Konkurencijos tarybai konstatavus, kad Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų kainos yra nepagrįstai didelės.
Vaikų susilaukti negalinčioms poroms – valstybės pagalba gydantis. Prezidentei vetavus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, buvo užtikrintas valstybės finansuojamas pažangus ir tarptautinę medicinos praktiką atitinkantis medicininis gydymas.
Pradėta valstybės registrų pertvarka. Prezidentės inicijuotos Valstybės informacinių išteklių įstatymo pataisos, kurios užtikrins, kad valstybei nebereikės pirkti duomenų iš savęs ir nepagrįstai švaistyti biudžeto lėšų.
Ribojamos mokyklų direktorių kadencijos. Prezidentės iniciatyva pateiktomis Švietimo įstatymo pataisomis siūloma įvesti švietimo įstaigų vadovų 5 metų kadencijas ir jas riboti, sudaryti sąlygas švietimo sistemoje dirbti geriausiems vadovams ir depolitizuoti jų atranką.
Ribojamos vadovų kadencijos valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse. Priimtos Prezidentės inicijuotos Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisos užtikrins valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą bei įtvirtins 5 metų kadencijas šių įmonių vadovams ir jų apribojimą.
Viešos turto deklaracijos užtikrins daugiau skaidrumo. Prezidentės iniciatyva pateiktos Gyventojų pajamų deklaravimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiant efektyvesnės kovos su korupcija bei neteisėtu praturtėjimu siūloma praplėsti asmenų ratą, kurių pajamų ir turto deklaracijos būtų viešinamos.
Politikai negalės piktnaudžiauti labdaros fondų pinigais. Prezidentės iniciatyva Seimui pateiktos Labdaros ir paramos, Labdaros ir paramos fondų, Viešųjų įstaigų, Asociacijų įstatymų bei Civilinio kodekso pataisos, kurios užkirs kelią manipuliacijoms labdara siekiant asmeninės naudos ir paslėptos politinės reklamos.
Valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms užkirstas kelias dalinti šešėlinę paramą. Priimtos Prezidentės inicijuotos Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisos užtikrina skaidresnę valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir atskaitomybę.
Finansiniai sukčiai nepasislėps nuo teisingumo užsienyje. Prezidentės iniciatyva pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos leis valstybei ir žmonėms didelę žalą padariusius nusikaltėlius teisti už akių.
Už didelio masto mokesčių vengimą – adekvati bausmė. Prezidentės inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos užkirs kelią milijoninius mokesčius nuslėpusiems machinatoriams atsipirkti menkomis baudomis.
Apribotos galimybės steigti fiktyvias įmones. Prezidentei vetavus įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, užkirstas kelias piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo sistema steigiant fiktyvias įmones.
Baigiama teismų reforma. Visuomenės pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų.
III. Inovatyvi ir konkurencinga valstybė
Mokslo ir inovacijų politika turi aiškią kryptį. Priimtos Prezidentės inicijuotos Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės, kuriose apibrėžiamos strateginės kryptys valstybės pažangai ir konkurencingumui užtikrinti.
Lietuva tampa prestižinės organizacijos CERN nare. Birželio 27 dieną pasirašoma sutartis dėl Lietuvos asocijuotos narystės didžiausioje ir pažangiausioje pasaulio mokslo institucijoje – Europos branduolinių tyrimų organizacijoje.
Pasaulio verslo lyderiai renkasi Lietuvą. Nuoseklus dėmesys naujų investicijų į Lietuvą pritraukimui – britų „Barclays Rise“ ir suomių „Outokumpu“ padalinių Lietuvoje atidarymas, Prezidentės susitikimai su potencialiais investuotojais užsienio vizitų metu.
Daugėja skaidraus ir socialiai atsakingo verslo. Prie Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prisijungė daugiau nei 40 verslo įmonių.
Namo grįžtantiems emigrantams reikalinga valstybės pagalba. Po susitikimų su grįžusiais emigrantais Prezidentė pasiūlė sustiprinti vieno langelio principu veikiančią platformą, kuri teiktų informaciją ir pagalbą grįžtantiems žmonėms.
Prezidentės inicijuota patriotiškumą skatinanti akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ per penkerius metus sulaukė daugiau negu 2000 pilietiškų iniciatyvų.
Prezidentūroje įkurtas Valstybės pažinimo centras – inovatyviausias ir moderniausias muziejus Baltijos šalyse. Pilietiškumą skatinantis centras per metus sulaukė daugiau nei 55 tūkst. lankytojų. Muziejus iš viso jau gavo 4 apdovanojimus.
Šeštą kartą vykusi akcija „Knygų Kalėdos“ surinko rekordinį knygų skaičių – šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų.
IV. Gynybos stiprinimas
Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas, kuriame dalyvaus 7 valstybių kariai.
Lietuva – viena iš sparčiausiai finansavimą gynybai didinančių NATO šalių. Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba pritarė šalies krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetams ir nutarė, kad gynybos finansavimas 2018 m. viršys 2 proc. BVP.
Priimta Nacionalinio saugumo strategija. Aiškiai apibrėžtos valstybei kylančios grėsmės ir numatytos konkrečios priemonės, kaip užtikrinti visuomenės saugumą.
Stiprinamos valstybės ginkluotosios pajėgos.
– Didinamas karių skaičius.
– Modernizuojama ginkluotė.
– Plečiama gynybos infrastruktūra.
– Paspartintas antrosios brigados „Žemaitija“ formavimas.
Ratifikuotas dvišalis Lietuvos ir JAV susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Sukurtas pagrindas greitesniam ir efektyvesniam Lietuvos ir jos sąjungininkų gynybinių pajėgumų panaudojimui ir šalies saugumo užtikrinimui.
Įtvirtinti strateginiai Lietuvos ryšiai su JAV. Susitikimuose su naująja JAV administracija (viceprezidentu Mike’u Pence’u, gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu) užtikrintas JAV pajėgų buvimas Lietuvoje ir regione.
Lietuvai ir Baltijos šalims – nuolatinis JAV dėmesys ir gynybos pagalba. Lenkijoje dislokuota JAV brigada, kurios pajėgos Baltijos šalyse nuolat vykdo karines pratybas ir dislokuoja savo pajėgas.
Kibernetiniam ir informaciniam saugumui bei kovai su priešiška propaganda NATO vadovų susitikime Varšuvoje įtvirtintas NATO ir ES bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje.
Laisva žiniasklaida – ginklas informaciniam saugumui užtikrinti. Prezidentė vetavo Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas ir užkirto kelią žurnalistų persekiojimui už viešų asmenų kritiką.
V. Aktyvi užsienio politika – Lietuvos interesams apginti
Elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – paskutinis žingsnis užsitikrinant energetinę nepriklausomybę. Lietuva siekia, kad sinchronizacijos projektas per Lenkiją taptų ES prioritetu. Birželio mėnesį EVT numatomas pasirašyti Baltijos šalių, Lenkijos ir EK susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizacijos.
Nesaugi Astravo elektrinė – ne tik Lietuvos, bet ir visos ES klausimas. Prezidentė nuosekliai kelia šį klausimą visuose tarptautiniuose ir dvišaliuose susitikimuose, Lietuvos pastangomis branduolinė sauga tapo vienu iš ES išorės politikos prioritetų.
Lietuvos energetinės nepriklausomybės patirtis tampa eksporto preke. Prezidentės vizito Kroatijoje metu sutarta, kad „Klaipėdos nafta“ prisidės statant ir eksploatuojant suskystintų gamtinių dujų terminalą Kroatijoje. Taip pat konsultuoti SGD projekto Kolumbijoje vystytojai, deramasi dėl bendradarbiavimo statant ir eksploatuojant SGD terminalus Urugvajuje, Indonezijoje, Brazilijoje, Maltoje, PAR.
Formalių ir neformalių Europos Vadovų Tarybos posėdžių metu sprendžiami strateginiai klausimai – sankcijos Rusijai, energetika, ES išorės sienų apsauga.
Lietuvos piliečių interesų gynimas rengiantis ES ir Jungtinės Karalystės deryboms dėl išstojimo iš ES. Tvirtinant ES „Brexit“ derybų gaires, Prezidentė siekia teisių ir garantijų išsaugojimo mūsų žmonėms.
Nuosekli Prezidentės pozicija prisidėjo užtikrinant Europos lyderių vienybę dėl sankcijų Rusijai taikymo, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai.
Parama Ukrainai ir Gruzijai. Lietuvos nuosekli parama ir pagalba padėjo pasiekti bevizį režimą, užbaigti ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo ratifikavimą, taip pat šioms šalims teikiama ekspertinė parama vykdant reformas, humanitarinė pagalba.
Užsienio politika – ekonominiams santykiams tvirtinti. Per Prezidentės valstybinį vizitą Indonezijoje sutarta palengvinti sertifikavimo procedūras Lietuvos maisto produktams. Sėkmingi verslo forumai Prezidentės vizitų Ukrainoje, Indonezijoje, Danijoje metu.
Dvišalių santykių stiprinimas. Prezidentės vizitai į Estiją, Suomiją, Daniją, Ukrainą, Maltą, Tailandą, Indoneziją bei Belgijos Karaliaus, Kroatijos Prezidentės, Estijos Prezidentės ir Gruzijos Prezidento vizitai Lietuvoje.
Ratifikuotas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas. Lietuva prisideda prie tarptautinių pastangų riboti klimato kaitą.
Pasaulio moterų lyderių tarybai pirmininkaujanti Prezidentė Niujorke inicijavo aukšto lygio diskusiją dėl smurto prieš moteris, kurioje pasisakė valstybių ir įtakingiausių ekonominių pasaulio organizacijų vadovai (Čilės, Kroatijos, Maltos Prezidentės, Pasaulio banko, Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos vadovai). Taip pat Prezidentės iniciatyva paskelbtas raginimas visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms imtis papildomų pastangų kovai su smurtu prieš moteris.
