Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vatikane dalyvavo popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijoje -paskelbimo šventaisiais ceremonijoje. Šv. Petro Bazilikos aikštėje Popiežius Pranciškus aukojo šv. mišias, kuriose dalyvavo valstybių vadovai ir aukšto rango svečiai iš daugiau nei 80 šalių.
„Du dvasiniai lyderiai, neeilinės asmenybės savo gyvenimu kūrė stebuklus, kurie paliečia kiekvieno žmogaus širdį. Jų darbai, vertybės bei dvasinis palikimas tapo ryškiu pėdsaku žmonijos istorijoje ir išliks gyvi visais laikais. Lietuva visada juto ypatingą kanonizuotų pontifikų dėmesį ir globą, sustiprinusį mūsų tikėjimą laisve, teisingumu ir savo valstybe”, – sakė Prezidentė.
Kanonizaciją vyko Dievo gailestingumo dieną, kurią oficialiai įvedė Jonas Paulius II. Ši šventė pradėta švęsti dar prieš karą Aušros vartuose Vilniuje.
Pasak Prezidentės, Jonas Paulius II, kurio motina Kačerauskaitė buvo kilusi iš Žemaitijos, buvo labai artimas lietuviams ir Lietuvai rodė ypatingą dėmesį.
„Jonas Paulius II, taurus ir šiltas žmogus, visados kalbėjo tik laisvės, tolerancijos ir pagarbos savo artimui kalba. Griežtas komunizmo kritikas tvirtai rėmė Lietuvos nepriklausomybę ir pasisakė, kad kiekviena tauta laisva valia pasirinktų savo kelią. Savo darbais ir moraliniu autoritetu jis ypatingai prisidėjo kuriant vienybę pokario Europoje”, – sakė Prezidentė.
Dar sovietinės okupacijos metais 1987 m. Jonas Paulius II ketino atvykti į Lietuvą. Tačiau negavęs komunistų valdžios leidimo Romoje surengė įspūdingą Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių minėjimą. Jis pertvarkė Lietuvos bažnyčios ribas pagal dabartines šalies sienas, įkūrė naują bažnytinę Vilniaus provinciją ir pirmąkart per Lietuvos istoriją paskyrė lietuvius kardinolus Vincentą Sladkevičių ir Audrį Bačkį. Jonas Paulius II buvo vienintelis popiežius atvykęs į Lietuvą. Mūsų šalį jis aplankė 1993 m., praėjus tik kelioms dienoms po okupacinės kariuomenės išvedimo. Jonas Paulius II per visą vizitą kalbėjo lietuviškai.
Už nuopelnus Europos vienybei Popiežius Jonas Paulius II apdovanotas Karolio Didžiojo apdovanojimu.
Pasak Prezidentės, Jono XXIII vaidmuo taip pat buvo labai svarbus lietuvių tikintiesiems. Jis siekė modernizuoti katalikų bažnyčią ir sumažinti Lietuvos bažnyčios izoliaciją sovietinės okupacijos metais. Nors sovietų valdžia uždraudė Lietuvos vyskupams dalyvauti Antrajame Vatikano susirinkime 1962 m., tačiau Jono XXIII pastangomis buvo leista lietuvių kunigams studijuoti Romoje.
Po iškilmingų mišių šv. Petro Bazilikoje Prezidentė susitiko su Popiežiumi Pranciškumi. Dvasiniam katalikų bažnyčios vadovui Prezidentė padovanojo Lietuvos tautodailinkų tradiciniais raštais išmargintus velykinius margučius.
